Vladislovas Belza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vladislovas Belza
Vladislovas Belza
Gimė 1847 m. spalio 17 d.
Varšuva, Lenkijos karalystė
Mirė 1913 m. sausio 29 d. (65 metai)
Lvovas, Ukraina
Tėvas Juzefas Belza
Motina Augusta Bogumila Ostrovska
Veikla Neoromantizmo poetas, rašytojas, kultūros apžvalgininkas
Išsilavinimas Varšuvos gimnazija ir Varšuvos pagrindinė mokykla
Parašas
Władysław Bełza (signature).jpg

Vladislovas Belza (lenk. Władysław Bełza, rus. Владислав Белза; 1847 m. spalio 17 d. – 1913 m. sausio 29 d.) – lenkų poetas neoromantikas, rašytojas, kultūros apžvalgininkas.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislovas Belza gimė 1847 m. spalio 17 d. Varšuvoje žinomo lenkų chemiko Juzefo Belzos ir Augustos Bogumilos Ostrovskos šeimoje. Jo brolis buvo žinomas advokatas Stanislovas Belza.

Mokslo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislovas Belza baigė Varšuvos gimnaziją. 1865 m. įstojo į Kazanės kadetų korpuso gretas, tačiau netrukus kadetus metė ir 18661868 m. tęsė mokslus Varšuvos pagrindinėje mokykloje (lenk. Szkoła Główna Warszawska). Mokslo metais Vladislovas pradėjo rašyti straipsnius Varšuvos savaitiniams žurnalams, tokiems kaip „Przyjaciela Dzieci“ ir „Przeglądu Tygodniowego“.

Tolesni gyvenimo metai ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentas, skirtas Vaclovui Belzai Iwonicz-Zdrój mieste Lenkijoje

1867 m. Vladislovas Belza išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį, pavadinimu „Podarek dla grzecznych dzieci“. 1869 m. buvo išleista jo antroji knyga, pavadinimu lenk. „Abecadlnik w wierszykach dla polskich dzieci”.

1868 m. Vladislovas Belza išvyko į užsienį, aplankė Lvovą, po to keliavo po Italiją, Šveicariją ir Prancūziją. Paryžiuje susipažino su lenkų poetu, neoromantizmo atstovu Juzefu Bogdanu Zalenskiu.

Po kelionių Vladislovas Belza apsigyveno Poznanėje. Čia buvo vienas iš leidyklos „Tygodnik Wielkopolski“ įsteigėjų. Taip pat žurnalo vaikams „Promyk“ leidėjas. Vladislovas Belza Poznanėje inicijavo lenkų teatro įkūrimą.

Vladislovas Belza aktyviai kovojo prieš Silezijos ir Didžiosios Lenkijos germanizaciją. Dėka šios veiklos 1871 m. Vokietijos Vyriausybė paskelbė Vladislovą Belzą persona non grata. Jam buvo uždrausta įvažiuoti į Prūsiją.

Vėlesniais gyvenimo metais Belza kažkiek laiko gyveno Prahoje, vėliau apsistojo Lvove.

Gyvenimo metai ir veikla Lvove[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belza bendradarbiavo su žurnalais „Dziennik Polski“ ir „Gazetа Narodowа“. Dirbo Nacionalinėje Osalinskių bibliotekoje, kurioje ėjo Jaunimo skaityklos vedėjo pareigas. 1891 m. buvo mokyklinių vadovėlių leidyklos vadovas.

Vladislovas Belza buvo vienas iš literatūrinio judėjimo, skirto Adomui Mickevičiui, įkūrėjų. Jis parašė keletą studijų apie Adomą Mickevičių.

Pats žymiausias Vladislovo Belzos kūrinys yra eilėraštis, pavadinimu „Katechizm polskiego dziecka“, kurį mintinai moka beveik visi lenkai.

Vladislovas Belza mirė 1913 m. sausio 29 d. Lvove. Palaidotas Lyčiakovo kapinėse.

Žymesni Belzos kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Pieśni liryczne" (Varšuva, 1868);
  • "Z doli-niedoli" (Krokuva, 1869);
  • "Zamek Grójecki" (Krokuva, 1869);
  • "Emancypantka" (Poznanė, 1870);
  • "Poezje" (Poznanė, 1871; Leipcigas, 1873);
  • "Zaklęte dzwony" (Lvovas, 1875);
  • "Antologja polska" (Varšuva, 1880);
  • "Żydzi w poezji polskiej" (Lvovas, 1883);
  • "Sobieski w poezji polskiej" (Lvovas, 1883);
  • "Kobieta w poezji polskiej" (Krokuva, 1885);
  • "Maryla i jej stosunek do Mickiewicza" (Lvovas, 1885 и 1887);
  • "Kronika potoczna i anegdotyczna z życia Adama Mickiewicza" (Lvovas, 1884);
  • "Lwonicz i jego okolice" (Lvovas, 1885).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Белза Владислав//Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.
  • Wladyslaw T. Wislocki, w: Polski Slownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Sklad Glówny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, s. 413. Reprint: Zaklad Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 83-04-03484-0.
  • Piasecka, Dorota (1989). Wladyslaw Belza. Warszawa: Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne. ISBN 8305119726. Retrieved 16 October 2017.
  • Касова книга книгарні Владислава Белзи у Львові» // Львівська національна наукова бібліотека України імені Василя Стефаника, відділ рукописів, ф. 5, оп. 1, од. зб. III 2897.
  • Tukanowicz W. "Belza Wladyslaw"//Slownik pracownikow ksiazki polskiej/ pod red. I. Reichel — Warszawa, 1972 — S. 54–55.
  • Piekarski W. "Belza Wladyslaw"//Polski slownik biograficzny. — Krakow, 1935. — T. 1. — S. 413.
  • Konopka M. "Lwowska ksiegarnia Wladyslawa Belzy (1876-1878)"/ Roczniki Biblioteczne. — Lwow, 2005. — S. 197-208.
  • Niewiński A. Katecheta Polskich dzieci//Kurier Galicyjski — Lwów: 29 stycznia–11 lutego 2013. — Nr. 2 (174) — S. 26.