Vladislavas Jeronimas Sanguška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vladislavas Jeronimas Sanguška
Владислав Санґушко.jpg
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė 1803 m. rugsėjo 20 d.
Slavuta
Mirė 1870 m. birželio 15 d. (66 metai)
Kanai
Tėvas Eustachijus Erazmas Sanguška
Motina Klementina Marija Tereza Čartoriska
Sutuoktinis (-ė) Izabelė Marija Liubomirskaitė
Vaikai Romanas Damianas Sanguška,
Pavelas Romanas Sanguška,
Jadvyga Klementina Sanguškaitė,
Eustachijus Stanislavas Sanguška,
Ana Teofilė Sanguškaitė
Commons-logo.svg Vikiteka Vladislavas Jeronimas SanguškaVikiteka

Kunigaikštis Vladislavas Jeronimas Adamas Sanguška-Kovelskis (lenk. Władysław Hieronim Adam Sanguszko-Kowelski; 1803 m. rugsėjo 20 d., Slavuta, Ukraina – 1870 m. birželio 15 d., Kanai, Prancūzija) – Lenkijos socialinis-politinis veikėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Slaptasis imperatoriaus patarėjas. Filantropas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikštis Vladislavas Jeronimas Sanguška 1831 m. sukilimo metu.

Senos ir turtingos kunigaikščių Sanguškų giminės atstovas, herbo „Pogon“ savininkas. Lenkijos įgulos vado, kunigaikščio Eustachijaus Erazmo Sanguškos (1768–1844) ir kunigaikštytė Klementinos Marijos Terezos Čartoriskos (1780–1852) antrasis sūnus. Kunigaikščio Eustachijaus Romano Sanguškos jaunesnysis brolis.

Dalyvavo 1831 m. sukilime. Po pralaimėjimo išvažiavo į Haličą, kuris tada įėjo į Austrijos-Vengrijos sudėtį.

Aktyvus visuomeninio-politinio gyvenimo dalyvis. Konservatyvus politikas. Buvo renkamas deputatu (ambasadoriumi) į Haličo seimą, Austrijos-Vengrijos valstybinio nacionalinio parlamento, buvo Austrijos Lordų Rūmų parlamento narys.

Geras specialistas ir arklių mylėtojas. Įkūrė didelę arklidę arabiškų žirgų veisimui Gumniske (dabar Tarnuvo miesto rajonas) ir Klikove. Daugelio Haličo draugijų narys, vienas iš dailės mėgėjų draugijos Krokuvoje įkūrėjų ir pirmininkas (18541869 m.).

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislavo Jeronimao Sanguškos žmona Izabelė Marija Liubomirskaitė

1829 m. liepos 7 d. vedė kunigaikštytę Izabelę Mariją Liubomirskaitę (18081890), Austrijos pakamario ir Krokuvos departamento prefekto, kunigaikščio Henriko Liudviko Liubomirskio (17771850) ir kunigaikštytės Terezos Čartoriskos (17851868) dukterį, nuo santuokos gimė penki vaikai:

Mirė Prancūzijos Kanuose. Palaidotas senose kapinėse Tarnuve.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]