Vladimiras Vladko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladimiras Vladko
Gimė: 1901 m. sausio 8 d.
Peterburgas (Rusija)
Mirė: 1974 m. balandžio 21 d. (73 metai)
Kijevas
Veikla: žurnalistas, rašytojas fantastas
Partija: 1944 m. TSKP
Alma mater: 1921 m. Voronežo Liaudies švietimo institutas
Žymūs apdovanojimai:

2 Garbės ženklo ordinai Znakpocheta2.jpgZnakpocheta2.jpg

Vladimiras Vladko (Влади́мир Никола́евич Владко́), tikroji pavardė Vladimiras Jeremčenka (Влади́мир Никола́евич Еремченко; 1901 m. sausio 8 d. Sankt-Peterburgas – 1974 m. balandžio 21 d. Kijevas) – ukrainiečių tarybinis žurnalistas, teatro kritikas, rašytojas fantastas. Laikomas vienu tarybinės mokslinės fantastikos pradininkų.

Pseudonimas atsirado iš tipografinės klaidos. Eilinio straipsnio korektūriniame juodraštyje iš vardo Vladimir liko Vlad-, o iš pavardės Jeremčenko liko -ko. Ši klaida ir tapo pseudonimu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Peterburge, tarnautojo šeimoje.

  • 1921 m. – baigė Voronežo liaudies švietimo institutą. Ėmė dirbti žurnalistu.
  • 1941 m. – tapo Ukrainos T. Ševčenkos vardo radijo stoties Saratove politiniu komentatoriumi, specialiuoju Sovinformbiuro korespondentu.
  • 1943–1946 m. – laikraščio „Pravda“ korespondentas Charkovo srityje.
  • 1944 m. – įstojo į TSKP.
  • 1947–1951 m. – tapo Ukrainos TSR Glavrepertkomo (Vyriausiojo repertuarų komiteto) viršininku.
  • 1951–1956 m. – laikraščio „Литературная газета“ ('Literatūrinis laikraštis') Kijevo skyriaus vyriausiasis redaktorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skelbti eiles, feljetonus, recenzijas pradėjo 1917 m. Jaunystėje uždarbiavo kaip žurnalistas. Vėliau ėmė rašyti žurnalistinių apybraižų rinkinius, fantastinius apsakymus ir apysakas.

Kūriniai versti į baltarusių, bulgarų, vengrų, lietuvių, vokiečių, serbų, čekų ir japonų kalbas.

Rinkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1936 m. – „Двенадцать рассказов“ (Dvylika apsakymų)
  • 1962 m. – „Волшебные рассказы“ (Stebuklingi apsakymai)

Romanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1939 m. – „Потомки Скифов“ (Skitų palikuonys)
      • V. Vladko (1968) Skitų palikuonys. V.: Vaga. 413 p.
  • 1941 m. – „Седой капитан“ (Žilas kapitonas)
  • 1967 m. – „Железный бунт“ (Geležinis maištas)

Apysakos ir apsakymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1929 m. – apysaka „Роботы идут“ (Robotai eina)
  • 1930 m. – apsakymas „Молния в плену“ (Žaibas nelaisvėje)
  • 1930 m. – apsakymas „Ракетоплан С-218“ (Raketoplanas S-218)
  • 1930 m. – apsakymas „Мать всех цветов и всего живого“ (Visu spalvų ir viso kas gyva motina)
  • 1934 m. – apysaka „Сберкасса времени“ (Laiko taupomoji kasa)
  • 1936 m. – apsakymas „Аэроторпеды поворачивают назад“ (Aerotorpedos suka atgal)
  • 1941 m. – apsakymas „Приключения Ивана Ивановича“ (Ivano Ivanovičiaus nuotykiai)
  • 1961 m. – apsakymas „Время взаймы“ (Laikas skolon)
  • 1963 m. – apsakymas „Двойники Стёпы Лозникова“ (Stiopos Loznikovo antrininkas)
  • 1963 m. – apsakymas „Камень с планеты Тау“ (Akmuo iš Tau planetos)
  • 1963 m. – apysaka „Фиолетовая гибель“ (Violetinė žūtis)
  • 1965 m. – apsakymas „Тайна его спутников“ (Jo palydovų paslaptis)
  • 1965 m. – apsakymas „Чудесный поляризатор“ (Stebuklingas poliarizatorius)
  • 1968 m. – apsakymas „На Луне как на Луне“ (Mėnulyje kaip Mėnulyje)
  • 1969 m. – apsakymas „Встреча в космосе“ (Susitikimas kosmose)
  • 1971 m. – apsakymas „Защита облачной планеты“ (Debesuotosios planetos gynyba)
  • 1935 m. (1955 m. – perrašytas variantas) – apysaka „Аргонавты Вселенной“ (Visatos argonautai)

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2 Garbės ženklo ordinai
  • „Auksinis kosmonautas“ – Socialistinių šalių rašytojų fantastų suvažiavimo Poznanėje Tarptautinio žiuri apdovanojimas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]