Pereiti prie turinio

Vladas Dervojedaitis

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladas Dervojedaitis
Gimė 1907 m. kovo 30 d.
Novoje Selo, Oršos apskritis, Mogiliavo gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1984 m. gegužės 17 d. (77 metai)
Venesuela
Tautybė lietuvis
Tėvas Vasilijus (Bazilius)
Motina Anastazija Bezliudovaitė
Sutuoktinis (-ė) Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė
Vaikai 2
Veikla Ypatingojo būrio jaun. karininkas
Pareigos Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.)
Alma mater

Vladas Dervojedaitis (1907 m. kovo 30 d. Novoje Selo, Oršos apskritis – 1984 m. gegužės 17 d. Venesuela) – Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.[1][2]

1944 m. su žmona rašytoja Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.[1][3] Neteistas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Dervojedaičio Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miūldorfas prie Ino, Vokietija.[4]

V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. Novoje Selo kaime Oršos apskrityje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje.[5] Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje.

Kino teatras „Aušra“ (1940 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.[6]

1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.[6]

Ypatingasis būrys (1941–1944 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą Panerių ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai Bronislavas Želvys, Antanas Granickas, Viktoras Galvanauskas, Vincas Sausaitis. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.[5][7]

V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.[2]

Emigracija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepą apsistojo karo pabėgėlių, vadinamųjų perkeltųjų asmenų („dipukų“), stovykloje Miūldorfe prie Ino, netoli Miuncheno, Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir apsigyveno Venesuelos Jaritagvos (isp. Yaritagua) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“.[8]

Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos“ 1969 m. (red. A. Gintneris).[9]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1 2 Bubnys & 2019 (1), p. 60.
  2. 1 2 „Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė“ (PDF). arolsen-archives.org. Buenos Airės, Argentina: Argentinos lietuvių balsas. 1985-09-01. p. 4–6. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.
  3. ↑ Žeimantas 1984, p. 56.
  4. ↑ „3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/“. arolsen-archives.org. 1945-07-23. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.
  5. 1 2 Bubnys (1) 2019, p. 60.
  6. 1 2 Bubnys (2) 2019.
  7. ↑ Žeimantas 1984, pp. 50–57.
  8. ↑ Ivanauskienė, Jūratė (2025-02-13). „Baltijos Žuvėdros (Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės) rankraštis“. maironiomuziejus.lt. Kaunas: Maironio muziejus. Nuoroda tikrinta 2026-04-04.
  9. ↑ Gintneris, Antanas (1968). Nuo krivulės iki raketos. Čikaga, JAV: Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje.

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bubnys, Arūnas (2020). Arūnas Bubnys (red.). The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944) (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
  • Bubnys (1), Arūnas (2019). Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037821.{{cite book}}: CS1 priežiūra: skaitiniai pavadinimai: autorių sąrašas (nuoroda)
  • Bubnys (2), Arūnas (2019-05-28). „Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais“. voruta.lt: Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.{{cite web}}: CS1 priežiūra: skaitiniai pavadinimai: autorių sąrašas (nuoroda)
  • Bubnys, Arūnas (2012). Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos (Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m. leid.). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037203.
  • Idzelis, Augustinas (2020). Arūnas Bubnys (red.). Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941 (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
  • Stasiulis, Stanislovas (2021). Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis (red.). Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. ISBN 9786098183948.
  • Šikšnianas, Mantas (2021). Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis (red.). Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais leid.). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. ISBN 9786098183948.
  • Šikšnianas, Mantas (2016). „Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.“ (PDF). Genocidas ir rezistencija. 39 (1). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: 93–110.
  • Žeimantas, Vytautas (1988). Procesas nesibaigia. Vilnius: Mintis. ISBN 541700149X.
  • Žeimantas, Vytautas (1984). Teisingumas reikalauja. Vilnius: Mintis.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vladas_Dervojedaitis&oldid=7799408"