Vizūnas
Vizūnas – slibinas, minimas padavime, kuris pateikiamas T. Narbuto darbe „Lietuvių tautos senovės istorija“.[1]
Pasakojama, kad šios būtybės buveinė esanti po Anapilio kalnu, kuris stūksąs kažkur toli Rytuose. Slibinas ryjąs mirusiųjų vėles, kurios nuslysta nuo Anapilio kalno. Padavimas gretinamas su pasakojimu apie tai, kad ant Rytuose stūksančio Anapilio kalno gyvųjų ir mirusiųjų laukiąs dievo teismas.[1] Vėlės bandančios stačiais šlaitais ant jo užkopti, kabindamosi lokių ir lūšių nagais.[2] Šis pasakojimas pateikiamas Lietuvos metraščiuose (XVI a.) ir M. Strijkovskio kronikoje (1582 m.).[1]
Būta bandymų ieškoti sąsajų tarp Vizūno ir žalčio Vyžo.[1]