Vivienne Westwood

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Vivienne Westwood (2014)

Vivienne Westwood, Vivjena Vestvud (tikrasis vardas Vivienne Isabel Swire; 1941 m. balandžio 8 d. – 2022 m. gruodžio 29 d.[1]) – britų mados dizainerė, išpopuliarinusi punk ir naujosios bangos (angl. new wave) mados tendencijas. Kartais vadinama „medvilnės dukra“, „batų kūrėja“, tačiau populiariausia pravardė – „punk motina“. Pripažinta viena įtakingiausių XX amžiaus britų dizainerių, pasaulinėje mados industrijoje Vivienne vertinama kaip viena originaliausių britų dizainerių. Pati dizainerė sakė: „mada yra galiausiai būti nuogam" (angl. Fashion is about eventually being naked).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dizainerė, kurios tikrasis vardas Vivienne Isabel Swire gimė 1941 m. rytinėje Anglijos dalyje Glossop'o miestelyje, netoli Mančesterio. Po vieno semestro mokslų metė Londono Harrow Art School ir pradėjo mokytis pradinių klasių mokytojos amato. Būdama 21-erių ištekėjo už Derek Westwood'o, o pragyvenimui užsidirbo mokytojaudama. Per tris santuokos metus susilaukė dviejų vaikų: Benjamin Arthur Westwood, kuris šiandien yra erotikos fotografas, ir Rose Westwood. Tačiau santuoka nutrūko, kai 24-erių Vivienne susipažino su 18-mečiu Malcolm McLaren, vėliau tapusiu pankroko grupės Sex Pistols vadybininku. Pradėjus bendradarbiauti su Malcolm’u McLaren’u, Vivienne vardas tapo žinomas mados industrijoje ir netrukus ji tapo pripažinta „Pankų karaliene“.

Malcolm McLaren įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vivienne ir toliau mokytojavo, kol 1971 m. Malcolm’as nusprendė atidaryti parduotuvę 430 Kings Roade, Londone, "Let It Rock” (vėliau pervadintą į „Sex“, „Too Fast To Live Too Young To Die“, „Seditionaries“). Šioje parduotuvėje Westwood pardavė pirmuosius savo dizaino kūrinius. Parduotuvė vis dar priklauso Vivienne, kuri dabar žinoma kaip „World`s End“ (liet. Pasaulio Kraštas), joje galima įsigyti Vivienne prekinio ženklo jaunimui Anglomania rūbų. 19711981 m. ši parduotuvė buvo kylančio pankų judėjimo centras.

Kolekcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glaudus ryšys tarp pankų kultūros fenomeno ir Vivienne bei McLaren’o veiklos, paskatino porą imtis konkrečių veiksmų. McLaren’as įsitraukė į intensyvų darbą muzikos srityje, tačiau taip pat generavo idėjas kolekcijoms. Vivienne prisimena: „Nežinau, ką daryti“, Malcolm’as sako: „Atsigręžk į istoriją“. Vivienne pradėjo paieškas Nacionalinėje meno bibliotekoje, Viktorijos ir Alberto muziejuje ir atrado XVIII a. vyriškų rūbų šablonus. Jais remiantis, 1981 m. buvo sukurta išsipūtusių marškinių ir per didelių kelnių spalvinga ir romantiška kolekcija „Piratai“. Pristatydami šią kolekciją Vivienne ir McLarenas įžengė į plačiąją mados rinką. Pasak Vivienne Westwood: “ Būtent „Piratų“ dienomis nusprendžiau būti dizainere. Prieš tai mane domino gatvės kultūra“.

1982 m. Westwood ir McLaren’as pristatė savo antrąją kolekciją „Savage“ (liet. 'laukinis, gyvuliškas') pavasaris/vasara, kurios pagrindas – Amerikos indėnų aprangos geometrija. Nors tuo metu McLaren’as ir Westwood nebegyveno kaip pora, sakoma, kad tam įtakos turėjo Malcolm'o darbas su Sex Pistols, tačiau jis prisiėjo ir prie šios kolekcijos atsiradimo. Trečioji kolekcija buvo pristatyta ne Londone, o Paryžiuje, pavadinimu „Buffalo“ (ruduo/žiema 1982–1983, kitaip pavadinta „Dumblo nostalgija“). Joje vyravo avies odos švarkai ir pūsti sijonai. Westwood idėją – dėvėti liemenėlę ant viršutinių rūbų – tuoj pat perėmė kiti rūbų dizaineriai. Po pirmo kolekcijos pristatymo Paryžiuje sekė antras, pavadinimu „Punkature“(pavasaris/vasara 1983), kur buvo pristatyta futuristinė pankų judėjimo interpretacija. Madai Westwood pasiūlo tube tipo sijoną, kuris tampa vienu labiausiai komerciškai pasisekusiu dizainu.

Anglomanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

10-tą dešimtmetį Westwood darbams būdingas istoriškumas. Anot dizainerės, mada yra praturtinama atnaujinant ir perkuriant, „Esu už kopijavimą“. Kolekcija „Portrait“ (ruduo/žiema 1990–1991) atskleidė dizainerės išskirtines galimybes. Kolekcijos tikslas buvo pateikti modelius taip, lyg būtų nužengę tiesiai iš paveikslų. Vyravo puošnus ir ištaigingas XVIII a. rokoko dizainas. Vėliau, susižavėjusi angliškomis bei škotiškomis tradicijomis, kaip galimu įkvėpimo ir parodijos šaltiniu, 1993–1994 m. pristatė kolekciją „Anglomanija“ (ruduo/žiema). Joje dominavo mini kiltų ansambliai. Vieni Škotijos tekstilės namai specialiai Westwood sukūrė kiltų raštą, tartaną, kurį pavadino „McAndreas“, pagal dabartinio, 25-eriais metais jaunesnio Vivienne vyro, dizainerio Andreas Kronthaler vardą. Būtent „Anglomanija“ kolekcijos pristatymo metu Naomi Campbell su mėlyno aksomo švarkeliu, tartano kiltu ir 25 cm aukščio platformos mėlynais bateliais parkrito.

Pamela[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. pavasario/vasaros Vivienne kolekcijos pristatyme dalyvavo Pamela Anderson, kuri ėjo pakyla dėvėdama marškinėlius su užrašu: „5°“, tuo siekdama atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemą (yra skaičiuojama, kad dėl greitai kylančio anglies dioksido kiekio temperatūra Žemėje pakils apie 5 °C. Dizainerei ekologijos tema yra svarbi ir neretai aktuali jos kolekcijose.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. „Women`s Wear Daily“ paskelbė Vivienne Westwood viena iš šešių labiausiai įtakingų visų laikų dizainerių mados industrijoje. Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio Westwood sulaukė išskirtinio pripažinimo už veiklą tarptautiniu mastu. Taip Westwood tapo paklausia tarp visuomenės atstovų, netgi Margaret Thatcher, kuri sakė: „Aš tokia patenkinta, kad esu britė“.

  • 1991 ir 1993 m. Vivienne paskelbta metų britų dizainere.
  • 2004 m. Viktorijos ir Alberto muziejus (Victoria and Albert Museum) parengė retrospektyvią parodą, kad atkreiptų dėmesį į Vivienne išskirtinį vaidmenį. Organizatorių tikslas per septynerius metus eksponuoti parodą Kinijoje, Australijoje, JAV. Vivienne nusipelno tarptautinio pripažinimo, nes jos destruktyvios formos ir konstrukcijos aplenkė savo laiką.

Be kelnaičių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m., kai karalienė Elžbieta II Vivienne įteikė Britų imperijos ordiną (angl. Order of the British Empire), pastaroji pasirodė su suknia, tačiau be kelnaičių, o po ordino įteikimo, išėjusi į kiemą, apsisuko – tai paviešindama. 2006 m., kai Bakingemo rūmuose Velso princas Čarlzas pakėlė dizainerės ordino titulą iki Damos, Vivienne vėl atėjo be kelnaičių ir dar su sidabriniais ragais, šįkart elgėsi kukliau, tepasakė: „Neklauskit, atsakymas tas pats. Aš niekada jų nedėviu su suknelėmis. O kai mūviu kelnes – galbūt užsivelku vyro šilko šortukus“.

Nors pasirodymas rūmuose be kelnaičių tebuvo Vivienne įpročio pademonstravimas, tačiau ragiukai, kuriuos ji priderino prie raudonų plaukų ir juodos skrybėlės, turėjo nešti žinią. Visų pirma, tai ne velnio išraiška, pasak Vivienne: „Ragai žymi tai, kad mums reikia Renesanso. Mes nebeturime kultūros. Tai pagonių simbolis. Tik krikščionybė teigia, kad ragai ir velnias yra tarpusavy susiję. Jie taip pat gali būti brandos simbolis ir reikšti gerus dalykus“.

Nuopelnai madai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Korsetas. 1987 m. Westwood tapo pirmąja dizainere, pateikusia korsetą kaip viršutinį rūbą.
  • Dizainerė sukūrusi tris kelnių tipus: boundage, piratų kelnės ir ateivių (angl. alien) kelnės.
  • Pieštuko formos sijonas.
  • Į madą sugrąžinti languoti kiltai.
  • 25 cm aukščio bateliai ant platformos.

„Aš ne teroristas“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Aš ne teroristas. Prašau, nesuimkit manęs“ (angl. I am not a terrorist, please don’t arrest me)) – tokį užrašą ant vaikiškų marškinėlių uždėjo Westwood 2005 m. rugsėjį taip prisijungdama prie britų pilietines teises ginančio judėjimo „Liberty“ (liet. „Laisvė“). Pinigus, gautus už marškinėlius, dizainerė skyrė judėjimui „Liberty“.

V. Westwood aktyviai dalyvavo ir politikoje. Vienai britų televizijai prasitarė, jog ilgus metus buvus Leiboristų pusėje, dabar ji labiau patenkinta Konservatorių partijos veikla. „Man labai svarbios pilietinės teisės ir žmonių laisvės. Konservatoriai jas itin gina“, – savo motyvus pagrindė dizainerė.

Anot Westwood: „Savo išvaizda žmogus išreiškia, ar valdžia paveikė jo smegenis, ar ne. Manau, kad svarbu kurti gerus rūbus tam, kad žmogus galėtų išreikšti savo individualumą, vietoj to, kad taptų masinės reklamos produktu“.

Manifestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Vivienne paskelbė savo manifestą – „aktyvus pasipriešinimas propagandai“ (angl. active resistance to propaganda). Manifeste dizainerė iškelia dilemą tarp žmogaus galimybių rinktis tobulėjimą arba destruktyvų gyvenimo būdą, kai tampama savo išmonės auka. Vivienne manifestu skatina meno paieškas, nes menas yra raktas į kultūrą, kuri yra priešnuodis propagandai, kaip manifeste rašoma: „Nėra meno, nėra progreso“.

„Vaizduotė pavogta. Mažai beliko tų, kurie tiki geresniu pasauliu. Kokia ateitis laukia besaikio pelno ribotame pasaulyje?“. Vivienne manifeste kalbasi tokie pasakų ir istorijos dalyviai kaip Alisa, Pinokis, piratas ar Aristotelis.

Kvepalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vivienne buvo išleidusi keturias kvepalų linijas: Libertine, Anglomania, Boudoir ir Let it Rock. Anot Vivienne: „Let it Rock turi glamūro ir roko įvaizdį – įkūnija Kate Moss

Parduotuvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vivienne Westwood vardinės parduotuvės atidarytos visame pasaulyje: Honkonge, Japonijoje, Italijoje.

Seksas ir miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pripažinta mados industrijos ikona, Vivienne tapo vienu iš filmo „Seksas ir miestas“ akcentu. Būtent ji modeliavo pagrindinės herojės Carrie Bradshaw vestuvinę suknelę, su kuria „Vogue“ žurnalui pozavo fotosesijai „Paskutinė netekėjusi“. Vivienne kurtą suknelę Carrie gavo kartu su dizainerės ranka rašytu rašteliu. Tačiau dizainerei pats filmas įspūdžio nepaliko: „Aš maniau, kad „Seksas ir miestas“ turėtų pristatyti aukštąją madą. Iš to, ką aš mačiau, nepastebėjau nieko įsimintino ar įdomaus. Iš premjeros išėjau po dešimties minučių.“

Apie savo kūrybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kai kiekvieną sezoną matau savo kolekciją ant pakylos, mąstau, kad prieš šešis mėnesius nieko panašaus nebuvo. Niekas šioje planetoje nieko panašaus nedėvėjo. Tai mane ir skatina tolimesniam darbui.“
  • Dizainerės filosofija: „Valdžia yra seksuali. Man patinka aprengti vyrus ir moteris taip, kad jie atrodytų svarbūs“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Metropolitan meno muziejus: Postmodernistinis pankų stilius
  2. „Vivienne Westwood 34 metai madoje“, parengė Claire Wilcox, pasaulinės Vivienne Westwood parodos kuratorė, Victoria & Albert musiejus Archyvuota kopija 2009-11-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. Fashion now 2, Taschen, 2005. ISBN 3-822-4241-9
  4. Laura Kupriščenskaitė, „Pristatome: pankų motina Vivienne Westwood“, publikuota Addicted to news Archyvuota kopija 2010-02-10 iš Wayback Machine projekto.
  5. Vivienne paskelbtas manifestas: „Aktyvus pasipriešinimas propagandai“ Archyvuota kopija 2010-01-07 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dame Vivienne Westwood Dies at 81“. WWD (anglų). 2022-12-29. Nuoroda tikrinta 2022-12-29.