Vitkūnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vitkūnų piliakalnis
Vit pil.jpg
Vitkūnų piliakalnio paminklinė lenta.

Vitkūnų piliakalnis
Koordinatės
55°37′35.8″ š. pl. 26°22′20.5″ r. ilg. / 55.626611°š. pl. 26.372361°r. ilg. / 55.626611; 26.372361Koordinatės: 55°37′35.8″ š. pl. 26°22′20.5″ r. ilg. / 55.626611°š. pl. 26.372361°r. ilg. / 55.626611; 26.372361
Savivaldybė Zarasų rajonas
Seniūnija Turmanto seniūnija
Aukštis 12 m
Priešpilis Gyvenvietė
Naudotas I tūkst. pr. m. e. - I tūkst. vidurys
Žvalgytas 1958, 1972

Vitkūnų piliakalnis – piliakalnis Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, valstybiniame miške tarp Smalvo, Smalvykščio ir Arklinio ežerų. Piliakalnio kalva pailga rytų-vakarų kryptimi, šoniniai šlaitai statesni, iki 12 metrų aukščio. Galiniai šlaitai nuolaidesni ir žemesni. Viršuje yra apie 35 m ilgio ir 25 m pločio ovali aikštelė apardyta apkasų. Piliakalnis apaugęs mišku. Šiaurės rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje papėdėse yra senovės gyvenvietės žymės. Kasinėjant rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi.

1958 ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas. 1978 m. nustatyta paminklo teritorija ir jos apsauginė zona sudaranti 3,9 ha plotą. Prie piliakalnio pastatyta paminklinė lenta. Piliakalnio teritorijoje ir apsauginėje zonoje draudžiami visi ūkiniai darbai, išskyrus šienavimą.[1]

Apie piliakalnį rašė įžymus Lietuvos geografas ir gamtininkas profesorius Česlovas Kudaba: „Ypač įdomus Smalvo ir Smalvykščio tarpuežeris. Tai pelkėtas duburio dugnas, kuriame ežerų akutės kaitaliojasi su kupetiškomis sausomis kalvelėmis. Vienoje aukštesnėje – piliakalnis, Vitkūnų vardu žinomas. Jį suradęs, gėriesi – kokia tai gamtos slėptuvė, gynybai patogi vieta. Šalia minima esant senovės gyvenvietės archeologinių liekanų.“ [2]. Buvęs Zarasų miškų urėdijos miškininkas Jonas Malakauskas, pasakodamas apie buvusį siaurąjį geležinkelį į Pasmalvę, sako: „Karačiūnos miško kvartale Nr.2, ant esančio piliakalnio buvo pastatyta bažnyčia, tačiau, iš pasakojančių apie tai, niekas gerai neprisimena.“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nemanis J. „Zarasų rajono kultūros paveldas“. Zarasai 1994. UAB „Utenos spaustuvė“.
  2. Česlovas Kudaba „Kalvotoji Aukštaitija”, 1988, Vilnius: „Mintis“, 108 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]