Vitalis Dembskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vitalis (Vincentas) Dembskis (1845 m. Lepšiai, Šiaulių apskr. – apie 1915 m. Telsiuose, Izraelis) – Lietuvos kunigas, draudžiamųjų lietuvių knygų platintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bajoras. 1867 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1868 m. įšventintas kunigu. Iki 1868 m. dirbo diakonu Tryškiuose, mokytojavo, tarp vaikų platino iš vyskupo M. Valančiaus gaunamus lietuvių elementorius. Nuo 1868 m. Gaurės vikaras. M. Valančiaus patartas platino Prūsijoje spausdintas lietuviškas knygas. Bendravo su Ropkojų klebonu A. Brundza, iš jo gautą spaudą perduodavo M. Valančiaus knygnešių draugijos nariams. Slaptai susirašinėjo su pusbroliu Vladislovu Dembskiu, iš jo gaudavo draudžiamų lietuviškų knygų. 1870 m. suimtas, kalintas, įtrauktas į M. Valančiaus knygnešių draugijos bylą. Vilniaus citadelėje kalinamas patvirtino, kad draudžiamąsias lietuviškas knygeles platino jų autoriaus M. Valančiaus nurodymu. 1871 m. paleistas iš kalėjimo, perkeltas į Vilniaus vyskupiją, atiduotas dvasinės vyresnybės bei policijos priežiūrai, vėliau ištremtas į Rusiją. 1878–1887 m. buvo Kazanės klebonas ir karo kapelionas. Grįžęs į Lietuvą buvo Lapių, Seredžiaus klebonas, nuo 1893 m. Geležių filialistas. 1912 m. išvyko į Jeruzalę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas Kaluškevičius, Vytautas MerkysVitalis Dembskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 602 psl.