Visuomenės gelbėjimo komitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Visuomenės gelbėjimo komitetas (pranc. Le Comité de salut public) – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu veikęs Prancūzijos ekstraordinarinis valdymo organas (komitetas), įkurtas 1793 m. balandžio 6 d. ir veikęs iki 1795 m. spalio 26 d., kai buvo paleistas Nacionalinis Konventas ir įsigaliojo 1795 m. Prancūzijos Konstitucija.[1]

Jis buvo įkurtas Nacionalinio Konvento sprendimu, ir buvo ypatingasis valdymo organas, kurio nariai turėjo teisę imtis visų priemonių, kurias laikys būtinomis.[1] Jis buvo įkurtas kaip vienas iš Nacionalinio Konvento komitetų.[1] Visuomenė gelbėjimo komitetas turėjo tiek įstatymų leidžiamosios valdžios, tiek vykdomosios valdžios funkcijų.[1]

Buvo trys komiteto egzistavimo stadijos su trimis skirtingomis sudėtimis:[1]

  1. Dantono komitetas (pranc. Le Comité «Danton»; 1793 m. balandžio 6 d. – 1793 m. liepos 10 d.)
  2. „Didysis“ komitetas (pranc. Le «Grand» Comité; nuo 1793 m. rugsėjo 20 d. iki Termidoro 9-osios perversmo)
  3. Termidoro komitetas (pranc. Le Comité thermidorien; nuo Termidoro 9-osios perversmo)

„Didžiojo“ komiteto nariai nuo 1793 m. rugsėjo 20 d. buvo:[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Raphael Matta Duvignau „Le Comité de salut public (6 avril 1793 - 4 brumaire an IV)“ // „La Révolution française. Cahiers de l’Institut d’histoire de la Révolution française“ 20 décembre 2012, Vol. 3, ISSN 2105-2557, DOI 10.4000/lrf.773 [1]