Visenso namas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 41°24′12″š. pl. 2°09′02″r. ilg. / 41.403472°š. pl. 2.150694°r. ilg. / 41.403472; 2.150694

Visenso namas
Pasaulio paveldo sąrašas

Casavicens.jpg
Pagrindinis fasadas
Vieta Ispanija Ispanija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iv
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 320
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 2005  (29 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Visenso namasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Visenso namas (kat. Casa Vicens) – privatus gyvenamasis namas Barselonoje, Ispanijoje, sukurtas katalonų architekto Antoni Gaudi jo kūrybinės biografijos pradžioje. Pastatytas 18831885 m. verslininko Manuelio Visenso šeimai kaip vasaros rezidencija. Visenso namas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, vienas iš Antoni Gaudí statinių Barselonoje.

Interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. pastatas kito architekto Juan Sierra de Martínez buvo renovuotas, išplėstas (kiemo fasadas, sodas), prisilaikant Gaudi stiliaus. Išplatinus Carolinas gatvę, buvo pakeisti įėjimai namo pirmajame aukšte, o vietoje buvusių atsirado langai. Pats Gaudi buvo užsiėmęs Šv. Šeimynos bažnyčios projektu ir pritarė pakeitimų planui.

Visenso namas buvo privačia nuosavybe iki 2014 m., atveriamas lankytojams tik kartą metuose, gegužės 22 d., kai minima šv. Rita. Namą nupirkus bankui „MoraBanc“, po remonto jis paverstas muziejumi ir tapo prieinamas visuomenei.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis namo savininkas M. Visensas turėjo plytų ir keraminių plytelių gamybos įmonę. Namo statybai panaudotos medžiagos atspindėjo užsakovo veiklą: neapdirbto akmens ir plytų derinys, spalvotos keraminės apdailos plytelės su augaliniais motyvais, išdėstytos šachmatine tvarka. Gaudi panaudojo daug įvairių dekoratyvinių elementų: bokšteliai, erkeriai, balkonai, išsikišę fasadai. Statinio konstrukciniai ir dekoratyviniai elementai atspindi maurų Neo-Mudéjar architektūros įtaką, tai ypač pastebima viršutinėje pastato dalyje, tačiau statinys papildytas naujomis formomis ir dekoratyviniais elementais. Tai vienas pirmųjų Gaudi modernizmo stiliaus architektūros darbų, kuris ryškiai kontrastavo su tuo metu vyravusiu eklektizmu. Jau šiame ankstyvajame darbe Gaudi siekė sukurti architektūrinį ansamblį, kuriame svarbi kiekviena detalė. Todėl jis pats suprojektavo originalius ažūrinius vartų, balkonų užtvarus, langų grotas, paruošė svetainės ir rūkomojo interjerų eskizus.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]