Violeta Tamkiūtė-Pranskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Violeta Tamkiūtė-Pranskienė (1913 m. balandžio 22 d. Chesteryje, PA – JAV), dainininkė (mecosopranas) ir chorvedė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19201928 muzikos teorijos ir skambinti fortepijonu mokėsi pas A. Hauką Brooklyne, NY. Baigusi vidurinę mokyklą, 19291936 dainuoti mokėsi pas Ethelę Szanto Niujorke. Kaip solistė, aktorė ir koncertmeisterė daug nuveikė K. Strumskio vadovaujamame Brooklyno operetės chore. Vadovavo 30 dalyvių vaikų chorui, kuris dainavo V. Matusevičiaus radijo laidose. 1931 pabaigoje solistui J. Byrai atvykus į Brooklyną ir pradėjus organizuoti klasikinių operų ištraukų pastatymus, V. Tamkiūtė atliko mecosoprano vaidmenis. J. Byrai subūrus 16 dalyvių vokalinį ansamblį „Lietuvos daina“, dalyvavo kaip solistė ir koncertmeisterė, koncertavo daugelyje JAV lietuvių kolonijų. Kai J. Byra išvyko Lietuvon, V. Tamkiutė perėmė ansamblio „Lietuvos daina“ vadovavimą. Žymiai pakėlė asamblio meninį lygį ir surengė daug koncertų. 1935 Summer Music Festival at the Polo Grounds New Yorko dienraščio Journal American 18 mišriųjų chorų konkurse su ansambliu laimėjo pirmąją vietą ir sidabro taurę. 1939 Pasaulinėje parodoje Niujorke Daily Mirror laikraščio konkurse irgi laimėjo pirmąją vietą ir sidabro taurę. Kurį laiką anglų ir lietuvių kalbomis dainavo didžiosiose New Yorko radijo stotyse. 19361947 su pertrauka vadovavo Brooklyno Operetės chorui – 1940 m. gegužės 5 d. pastatė R. Herberto operetę „Silvija“. 1944 subūrė Brooklyno merginų vokalinį ansamblį „Harmonija" ir iki 1951 jam kūrybingai vadovavo. Į plokšteles yra įdainavusi duetų su P. Stankūnu, A. Liutkute ir N. Česnavičiūte. Be muzikinės veiklos, V. Tamkiūtė Antrojo pasaulinio karo metais dirbo JAV teisingumo ministerijos cenzūros skyriuje lietuvių kalbos vertėja.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.