Violeta Savickaitė-Paciūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Violeta Savickaitė)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Violeta Savickaitė-Paciūnienė
Gimė: 1967 m. lapkričio 8 d. (50 metų)
Telšiai
Sutuoktinis(-ė): Arūnas
Vaikai:

Emilija, Jurgis, Eduardas

Veikla: choro dirigentė, pedagogė
Alma mater: 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija

Violeta Savickaitė-Paciūnienė (g. 1967 m. lapkričio 8 d. Telšiuose) – Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19791987 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. Jonas Kavaliauskas). 1987 m. respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Klaipėdoje laimėjo trečiąją vietą. 1987–1992 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedroje (prof. Liongino Abariaus klasė). Nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros lektorė. 19961998 m. Lietuvos muzikos akademijos meno aspirantė (prof. Povilo Gylio klasė). 1997 m. tarptautiniame choro dirigentų konkurse Rygoje (Latvija) pelnė ketvirtąją premiją. [1]

1989 m. Vilniaus arkikatedroje suorganizavo jaunimo mišrųjį chorą (apie 50 dalyvių) ir yra jo meno vadovė bei dirigentė. Choras kiekvieną sekmadienį gieda šv. Mišiose ir kitų švenčių progomis, rengia religinės muzikos koncertus, dalyvavo 1993 m. rugsėjo 5 d. popiežiaus Jono Pauliaus II koncelebruojamose šv. Mišiose Vilniaus Vingio parke ir 1994 m. I-oje pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, padarė Lietuvos radijui fondinių įrašų. Choras koncertavo ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje (1989 m. ir 1990 m.), Prancūzijoje (1990 m. ir 1992 m.), Norvegijoje ir Švedijoje (1991 m.), Italijoje (1993 m.), Vokietijoje (1996 m. ir 1997 m.), Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (1996 m.). Taip pat dalyvavo tarptautiniuose bažnytinės muzikos festivaliuose Šiauliuose (1992 m. ir 1996 m.), Klaipėdos „Muzikos pavasario“ renginiuose (1992 m.). Choro repertuare yra ir sudėtingų kūrinių: Franco Šuberto „Mišios G-dur“, Volfgango Mocarto „Karūnavimo mišios C-dur“, Vytauto Miškinio „Velykų mišios“, Gabriel Fauré „Requiem“, Camille Saint-Saëns „Kalėdų oratorija" ir kt. [2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 406 p.
  2. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
  3. http://www.katedra.lt/chorai/jaunimo/