Vinčos kultūra
| Vinčos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Serbija, Rumunija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Bulgarija | |||||
| Ist. regionas | centriniai Balkanai: Dunojaus, Moravos, Vardaro slėniai ir kt. | |||||
| Gyvenvietės | Vinča, Turdašas, Terteria, Belogradčikas, Pločnikas, Rudna Glava, Vršacas ir kt. | |||||
| Amžius | vėlyvasis neolitas | |||||
 | ||||||
 Vikiteka |
Vinčos kultūraVikiteka | |||||
Vinčos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra, gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm. pr. m. e. pabaigos ir IV tūkstm. pr. m. e. Pavadinta pagal Vinčos kalvos archeologinę vietovę Dunojaus pakrantėje, netoli Belgrado (Serbija). Kitų, šiai kultūrai priskiriamų radinių rasta Moravos, Vardaro slėniuose, taip pat Rumunijoje (Turdaše), Bosnijoje (prie Tuzlos).
Pirmieji Vinčos kultūros gyventojai gyveno pusiau žeminėse, vėliau ėmė statytis stačiakampius stulpinius namus. Dirbo akmeniniais ir raginiais įrankiais, turėjo varinių dirbinių. Darė plonasienius keraminius indus, puoštus raštais, keramines statulėles. Vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba.
1908 m. Vinčos kalvą ištyrė serbų archeologas Milojė Vasičius.[1]
Vinčos kultūros kilmė neaiški. Gali būti, kad ji atkeliavusi iš Mažosios Azijos, nors Kolinas Renfriu teigia ją kilus iš vietinės Starčevo kultūros.[2] Marija Gimbutienė mano, kad Vinčos kultūra žymėjo paskutinę Senosios Europos stadiją – vėliau ją užkariauja indoeuropiečiai iš Ponto stepės.[3]
1961 m. Terterios vietovėje (Rumunija), kapavietėje rastos molinės lentelės bei figūrėlės. Ant kai kurių dirbinių rasta piktogramų, primenančių raštą. Dalis tyrėjų šiuos įrašus laiko pirmykščiu Vinčos raštu. Kadangi radiniai datuojami ~VI–V tūkstm. pr. m. e., šie spėjami rašto ženklai amžiumi pranoksta šumerų dantiraštį.
-
Moteriška Vinčos kultūros figūrėlė -
Moliniai Vinčos indai -
Žymenys ant Terterios amuleto -
Vinčos kultūros būsto rekonstrukcija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vinčos kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 280–281 psl.
- ↑ Chapman, John (1981). The Vinča culture of south-east Europe: Studies in chronology, economy and society (2 vols). BAR International Series. 117. Oxford: BAR.
- ↑ Gimbutas, Marija A., ed. (1976). Neolithic Macedonia as reflected by excavation at Anza, southeast Yugoslavia. Los Angeles: Institute of Archaeology, University of California.
| |||||||||||||||||||||||||||||
