Vintai

Vintai
Gyventojų skaičius	~2500
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Kalifornija)
Kalba (-os)	anglų, vintų†
Religijos	krikščionybė, Indėnų Bažnyčia, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	patvinai, nomlakiai, jokutai, kiti Kalifornijos indėnai

Vintai (wintʰu: h) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, šiaurinėje Kalifornijoje, Sakramento slėnio šiaurės vakaruose. Populiacija – apie 2500 žmonių (su labai giminingais patvinais ir nomlakiais). Gimtoji vintų kalba (neaiškios kilmės, penučių kalbos?) išnykusi, dabar vintai kalba angliškai.

Prieš susiduriant su europiečiais (iki XIX a. pr.), vintų populiacija galėjo siekti 5–14 tūkst. žmonių. Jie gyveno Sakramento slėnio šiaurėje ir Trejybės upės aukštupio baseine. Dauguma žuvo nuo 1830–1833 m. prasiautusios maliarijos epidemijos. Likusieji buvo išžudyti arba priversti apleisti gimtąsias žemes per XIX a. pab. antrojoje pusėje siautusią „aukso karštinę“.

Vintai kultūriškai giminingi kitiems Kalifornijos indėnams. Buvo paplitę tarpgentiniai ir vidujiniai mainai. Vertėsi rankiojimu, žvejyba, medžiokle, amatais (krepšių pynimu, medinių ir obsidianinių ginklų gamyba ir kt.).

Visuomeninis–ūkinis vintų branduolys – kaimas. Vado pareigybė paveldima (per vyriškąją liniją). Vadas neužsiimdavo ūkine veikla, jam priklausydavo kitų tautiečių gautų gerybių dalis. Šeima mažoji. Santuoka matrilokalinė arba patrilokalinė, vėliau jaunieji išsikeldavo. Buvo paplitusi daugpatystė.

1871 m. tarp vintų paplito dvasių šokio atmaina – eschatologinis „žemiškojo prieglobsčio“ kultas, 1872 m. persimaišęs su Bole Maru kultu. Būta mitų apie aukščiausiąją dievybę, pasakojimai apie stichines negandas.

Dabartiniai vintai smarkiai asimiliuoti, bet išlaikę tautinę savipratą. Daugiausia gyvena rezervacijose Kalifornijoje (Apskritojo Slėnio, Kolusos, Kortinos, Grindstono, Redingo, Joča Dihi).