Pereiti prie turinio

Vinkšnynai

Koordinatės: 54°56′02″š. pl. 22°11′10″r. ilg. / 54.934°š. pl. 22.186°r. ilg. / 54.934; 22.186 (Vinkšnynai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vinkšnynai
vok. Wingschnienen, Ostmoor
rus. Слободское
Vinkšnynai
Vinkšnynai
54°56′02″š. pl. 22°11′10″r. ilg. / 54.934°š. pl. 22.186°r. ilg. / 54.934; 22.186 (Vinkšnynai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Vinkšnynai[1] (vok. Wingschnienen, nuo 1938 m. Ostmoor; Slobodskojė, rus. Слободское)[2] – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 15 km į pietryčius nuo Ragainės ir 2 km į šiaurės vakarus nuo Būdviečių.

Vinkšnynų kaimo bendruomenė 1934 m.

Vietovardis kilęs nuo žodžio vinkšnynas – 'vinkšnų miškas'.[1]

1785 m. Vinkšnynai buvo Leskaminio valsčiaus mišrusis kaimas su 8 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1823 m. – 9 sodybų mišrusis kaimas su 44 gyventojais,[4] 1847 m. – 9 sodybų kaimas su 95 gyventojais.[5] Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių.[6] 1905 m. Vinkšnynuose buvo 13 sodybų, gyveno 106 žmonės, iš jų 4 lietuviai (3,8 %); kaimas valdė 247 ha žemės.[7] Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, kaimas ištuštėjo. 1950 m. kaimo liekanos pervadintos Slobodskoje,[8] vėliau prijungtos prie Malomožaiskojės gyvenvietės. XXI a. kartografiniais duomenimis, iš buvusio kaimo nieko nebeliko.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
106 92 99 97
  1. 1,0 1,1 Vilius Pėteraitis, Ragainės ir Tilžės apskričių gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. 2024-10-14.
  2. Dietrich Lange, Ostmoor, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 183. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-13.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 166. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-10-13.
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 425. Baensch, Magdeburgas, 1847.
  6. Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-13.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 258, 259. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas Nr. 745/3 „Dėl Kaliningrado srities gyvenviečių pervadinimo“ („О переименовании населённых пунктов Калининградской области“).
  9. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  10. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.