Vincentas Fereras
| Šv. Vincentas Fereras isp. Vicente Ferrer | |
|---|---|
| |
| Šventojo paveikslas (dail. Vicente Juan Masip) | |
| Gimė | 1350 m. sausio 23 d. Valensija, Ispanija |
| Mirė | 1419 m. balandžio 5 d. (69 metai) Vanas, Bretanė, Prancūzija |
| Religija | Katalikybė |
| Šventasis | |
| Kanonizuotas | 1455 m. birželio 3 d. |
| Kanonizavo | Popiežius Kalikstas III |
| Šventė | Balandžio 5 d. |
 Vikiteka |
Vincentas Fereras |
Vincentas Fereras (isp. Vicente Ferrer, 1350 m. sausio 23 d. – 1419 m. balandžio 5 d.) – šventasis, dominikonų vienuolis, filosofas, teologas, pamokslininkas, kilęs iš Ispanijos.[1]
Kanonizuotas 1455 m. Šventuoju paskelbė popiežius Kalikstas III. Šventojo diena Katalikų bažnyčioje minima balandžio 5 d. Jam skirtų paveikslų sukūrė Ticianas, Fra Andželikas, Džovanis Belinis, Frančeskas del Kosa, Domenikas Girlandajas ir kiti.
V. Fereras gimė kilmingoje šeimoje ir gavo gerą išsilavinimą. Būdamas 18 metų jis prisijungė prie dominikonų.[2][3] 1370–1372 m. dėstė filosofiją ir logiką Leridos universitete. Tuo metu parašė savo pirmuosius filosofinius veikalus: De suppositionibus (Apie prielaidas) ir De vita spirituali (Apie dvasinį gyvenimą). 1373 m. persikėlė į Barseloną, kur dominikonų mokykloje mokėsi arabistikos ir hebraistikos.
1379 m. įšventintas į kunigus. 1385–1390 m. gyveno Valensijoje. Ten vadovavo prie katedros veikiančiai teologijos mokyklai, pasižymėjo savo iškalba. Per tuos metus įvykusią Vakarų bažnyčios schizmą V. Fereras, kaip ir dauguma pietų Europos šalių atstovų, pasisakė už antipopiežių Klemensą VII, išleisdamas veikalą De moderno Ecclesiae schismate (Apie dabartinę schizmą bažnyčioje).
1391–1395 m. Salamankoje karalienė Jolanda pasirinko V. Fererą savo nuodėmklausiu.
V. Fereras savanoriškai praktikavo griežtas asketiškas praktikas, visus metus laikėsi griežto pasninko, miegojo ant plikos žemės, keliavo pėsčiomis. Nuo 1398 m. jis buvo keliaujantis pamokslininkas, lankęsis Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Škotijoje, Anglijoje.[2] Pradedant 1401 m., atsidėjo misionieriškam darbui tarp katarų ir valdensų. Jo pamokslavimas pietuose Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Savojoje buvo sėkmingas, ir nemaža dalis eretikų atsivertė į katalikybę. Mirė 1419 m. Prancūzijoje, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus.
Lietuvoje šventojo vardu tituluojamos Degučių šv. Vincento Ferero bažnyčia, Papilių šv. Vincento Ferero koplyčia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šv. Vincentas Fereras – aistringas ir bebaimis pamokslininkas bernardinai.lt
- ↑ 2,0 2,1 Reinhart, Albert. "St. Vincent Ferrer". The Catholic Encyclopedia Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 2021-05-10
- ↑ „St. Vincent Ferrer“. Catholic News Agency. Nuoroda tikrinta 2020-08-28.