Vincentas Šliogeris
Vincentas Šliogeris (1832 m. spalio 5 d. Kepaliuose – 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose) – Lietuvos kunigas, poetas ir vertėjas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Šiaulių gimnaziją toliau mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. Už 1863 m. sukilimo rėmimą carinės administracijos buvo suimtas. Tarpininkaujant Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui iš arešto buvo paleistas, bet trejus metus turėjo praleisti Kretingos kunigų kalėjime. Klebonavo Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus, Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčiuose. Paskutinius metus praleido Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios altarijoje.[2]
Būdamas šešiasdešimties susidomėjo literatūrine kūryba.[3] Vertė Adomo Mickevičiaus poeziją, pats kūrė bažnytines giesmes.[4] Parašė ir humoristinių eilėraščių, pasakėčių.[5] Išliko tik nedidelė Vincento Šliogerio kūrybos dalis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Knygnešių ir daraktorių vardynas
- ↑ Žemaičių vyskupijos istorijos muziejaus informacija Archyvuota kopija 2020-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vincas Maciūnas. Adomas Mickevičius lietuvių literatūroje
- ↑ Ieva Šenevičienė. Dvasininkija ir lietuvybė[neveikianti nuoroda]
- ↑ Plungiškių kartoteka[neveikianti nuoroda]