Vinalijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vynuogių spaudimas Senovės Romoje

Vinalijos (lot. Vinalia) – senovės romėnų šventės, šlovinusios vynuogynus ir sodus. Ta proga buvo pagerbiamos dievybės Jupiteris ir Venera. Balandžio 23 d. buvo švenčiama Vinalia urbana, šlovinusi praeitų metų vyną, linkinti gero derliaus naujajame sezone, o rugpjūčio 19 d. – Vinalia rustica, šventė prieš pat naujojo derliaus nuėmimą ir vynuogių spaudimą.

Vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dievų karalius Jupiteris buvo pagrindinis archajiškos triados, į kurią taip pat įėjo Marsas ir Kvirinas, dievas. Pastarajai triadai pagerbti skirtos šventyklos buvo statomos naujų romėnų miestų ar kolonijų centre. Meilės deivei Venerai pirmoji šventykla pastatyta 293 m. pr. m. e. rugpjūčio 18 d. Tą pačią dieną buvo švenčiama Vinalia rustica šventė.

Vinalia urbana[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Venera globojo „žemiškąjį“ vyną, skirtą kasieniam vartojimui, tuo tarpu, Jupiterio žinioje buvo stipriausias ir gryniausias „dieviškasis“ vynas. Ir vyrai, ir moterys vartojo paprastąjį vyną, pagerbdami Venerą, kurios galių dėka žmonės gavo šią dovaną. Aukštesniojo luomo moterys rinkdavosi Veneros šventykloje Kapitolijuje. Jupiterio garbei šalia šventyklos buvo rengiamas praėjusiojo derliaus vyno nupylimo ritualas. Paprastos mergaitės ir prostitutės, nešinos rožių puokštėmis, apkaišytomis mirtomis, mėtomis ir žolynais, rinkdavosi prie išorinių Kolino vartų melsti deivės grožio, žavesio ir išminties.

Vinalia rustica[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios vinalijos, švenčiamos rugpjūčio 19 d., yra kildinamos iš lotynų rengtos kaimiškos vynuogynų, daržovių auginimo ir derliaus šventės Venus Obsequens. Daržų, sodų ir vynuogynų gėrybės buvo skiriamos Venerai pagerbti. Patys romėnai nesutarė dėl to, kam ši šventė iš tikrųjų buvo skiriama. Pasak Varono, tai buvo pagerbiamas Jupiteris, kuris buvo orų valdovas, ir nuo jo priklausė derliaus branda ir gausa. Veneros šalininkų argumentas buvo aukojamas gyvulys – ėriuko patelė. Šventę, jos ištakas aprašė Festas, II a. m. e. romėnų leksikografas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Olivier de Cazanove, Jupiter, Liber et le vin latin, Revue de l'histoire des religions, 1988, Vol. 205, Issue 205-3, pp. 245-265;
  • Ovid, Fasti, Staples, p. 122;
  • Pliny, 18, 287;
  • Lipka, Michael, Roman Gods: A Conceptual Approach, BRILL, 2009, p. 42; citing Varro, Lingua Latina, 6. 16;
  • Schmitz, Leonhard, in Smith, William.A Dictionary of Greek and Roman Antiquities. (1875) p. 1198;
  • Gratwick, A.s. Catullus XXXII;
  • Wilson, Harry Langford, A New Italic Divinity The American Journal of Philology, 28, 4, 1907, pp. 450 - 455.
Senovės Romos kultūra
Senovės Romos šventės
Agonalijos | Augustalijos | Armiliustrijus | Bakchanalijos | Brumalijos | Kaprotinijos | Karmentalijos | Kerealiijos | Konsualijos | Divalijos | Epulum Jovis | Ekvirijos | Feralijos | Lemūrijos | Floralijos | Fordicidijos | Furinalijos | Larentalijos | Liberalijos | Lukarijos | Ludi Romani | Luperkalijos | Matronalijos | Meditrinalijos | Merkuralijos | Neptūnalijos | Opikonsivijos | Parentalijos | Parilijos | Kvinkvatrijos | Kvirinalijos | Robigalijos | Saturnalijos | Šimtametės žaidynės | Sementivos | Septimontijus | Tubiliustrijus | Veneralijos | Vinalijos | Volturnalijos | Vulkanalijos