Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedra
Kvantinės elektronikos katedra – katedra Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Įkurta 1974 m., vedėjas – Algis Petras Piskarskas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kvantine elektronika dar 1962 m. susidomėjo tuometinis Radiofizikos katedros vedėjas Povilas Brazdžiūnas. Jis keliems katedros trečio kurso studentams pasiūlė parašyti kursinius darbus apie kvantinius elektromagnetinių bangų stiprinimo ir generavimo principus[1][2]. Dar tais pačiais metais P. Brazdžiūno pastangomis trys studentai – Algis Petras Piskarskas, Evaldas Maldutis ir Irena Gulbinaitė – pradėjo studijuoti kvantinę elektroniką ir bangų fiziką Maskvos M. Lomonosovo universitete. Vėliau, 1963 m., prisijungė Kazimieras Burneika ir Algirdas Petras Stabinis, pasirinkę radiofizikos specializaciją[3]. Baigę bakalauro studijas tame pačiame universitete visi, išskyrus I. Gulbinaitę, pradėjo studijuoti aspirantūroje. Grįžę E. Maldutis ir A. Piskarskas 1969 m. pradėjo dirbti Radiofizikos katedroje vyr. dėstytojais, tęsė kvantinės elektronikos mokslinius tyrimus.
Pertvarkius Elektronikos bei Astronomijos ir plazmos fizikos katedras, 1974 m. buvo įkurtos dvi naujos katedros – Kieto kūno elektronikos ir Astronomijos ir kvantinės elektronikos. Pirmuoju pastarosios katedros vedėju tapo Alfonsas Misiukas-Misiūnas. 1987 m. astronomai buvo perkelti dirbti į Bendrosios fizikos, astronomijos ir spektroskopijos katedrą, o 1988 m. patvirtintas naujas katedros pavadinimas – Kvantinės elektronikos katedra. Nuo 1978 m. Kvantinės elektronikos katedrai vadovauja Algis Petras Piskarskas.
1982 m. Saulėtekio alėjoje esančiame bendrabučių komplekse, buvusioje valgykloje, įkurtas katedrai priklausantis Lazerinių tyrimų centras. Centras yra LASERLAB-EUROPE konsorciumo narys.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katedroje ir Lazerinių tyrimų centre daugiausia dėmesio skiriama parametrinių šviesos reiškinių kristaluose (netiesinė optika), ultrasparčiųjų fotofizikinių reiškinių molekulių kompleksuose tyrimams ir mokslinių prietaisų kūrimui[1][4]. Vysto mokslinius biofotonikos, lazerinės spektroskopijos tyrimus. Vyksta bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos.
Lazerinių tyrimų centre sukurta unikalių mokslo prietaisų: femtosekundinis spektrometras, skenerinis mikroskopas, lazerinis skalpelis ir kt.[2]
1979 m. katedra įsteigė Vilniaus tarptautinę mokyklą „Lazerių panaudojimas atomo, molekulės ir branduolio fizikoje“, kuri rengiama kas trejus metus. 1987 ir 1993 m. surengti tarptautiniai simpoziumai „Ultraspartieji procesai spektroskopijoje“ (International Symposium on Ultrafast Processes in Spectroscopy).
Paskelbta per 1700 mokslinių publikacijų[5].
Įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kvantinės elektronikos katedroje ir Lazerinių tyrimų centre yra[6]:
- Femtosekundinis lazerinis kompleksas su Kero lęšių sincronizuotų modų lazeriu „Superspitfire“ (pagamintas „Spectra Physics“, JAV);
- Nd:stiklo lazeris „Twinkle“ (pagamintas „Light Conversion“, Lietuva);
- UAB „Ekspla“ lazeriai;
- optiniai parametriniai stiprintuvai „TOPAS“ („Light Conversion“);
- optiniai parametriniai stiprintuvai „TOPAS-white“ („Light Conversion“);
- ir kt.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Algis Petras Piskarskas. Kvantinės elektronikos katedrai – 20. Fizikų žinios, 1994, Nr.7.
- ↑ 2,0 2,1 Trumpai apie Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto katedras. Fizikų žinios, 1992, Nr.3
- ↑ Jadvyga Jasevičiūtė, Juozas Justinas Slavėnas. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.
- ↑ Lazerinių tyrimų centras: Istorija. Nuoroda tikrinta 2008-10-28.
- ↑ Lazerinių tyrimų centras: Publikacijų skaičius žurnaluose. Nuoroda tikrinta 2008-10-28
- ↑ Lazerinių tyrimų centras: Aparatūrinis kompleksas. Nuoroda tikrinta 2008-10-28.