Vilniaus apskrities istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus pavietas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vilniaus apskritis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1566 – 1950 Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg
Lithuania-1867-1914.svg
Apskritis Vilniaus gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras: Vilnius
Valsčiai: 8 (1939), 9 (1949)
1496-1795: POL województwo mińskie IRP COA.svg Vilniaus vaivadija
1795-1915: Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
1918-19, 1939-41: Flag of Lithuania.svg Lietuva
1920-1922: Flag of Central Lithuania.svg Vidurinė Lietuva
1922-1925: Flag of Poland.svg Vilniaus žemė
1941-1945: Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Vilniaus krašto apygarda
1945-1950: Flag of Lithuanian SSR.svg Lietuvos TSR
Gyventojų: 105 896 (1790), 363 313 (1997), 484 300 (1914)
Plotas: 6 825 km² (1790), 6 196 km² (1897), 3 140 km²(1939)

Vilniaus apskritis (skirtingais laikais dar žinomas kaip Vilniaus pavietas, Vilniaus ujezdas) – 15661950 m. (su pertrauka 1925–1939 m.) egzistavęs administracinis vienetas su centru Vilniuje, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Vilniaus apskritis.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus apskritis pirmąkart sudaryta 1566 metais kaip LDK Vilniaus vaivadijos dalis. 1793 m. LDK administracinės reformos metu nuo apskrities buvo atskirtos Užnerio ir Eišiškių apskritys.

17951797 m. ir 18011915 m. apskritis priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 17971801 m. Lietuvos gubernijai, 19151916 m. įėjo į Oberosto Vilniaus, 19161917 m. Vilniaus-Suvalkų, 19171918 m. Lietuvos sritį, nuo 1920 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui (Vilniaus vaivadijai). 1925 m. buvo panaikinta ir pertvarkyta į Vilniaus-Trakų apskritį.

TSRS grąžinus kraštą Lietuvai, 1939 m. spalį Vilniaus apskritis vėl atkurta. 1941 m. dalis teritorijos perduota naujai Eišiškių apskričiai, o sausio 15 d. Vilniaus apskričiai perleisti Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai iš Gudijos TSR Varanavo rajono. Antrojo pasaulinio karo metais apskritis 19411944 m. priklausė Vilniaus krašto apygardai.

1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Vilniaus rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Vilniaus rajonui (31 apylinkė), Nemenčinės rajonui (21 apylinkė), Pabradės rajonui (3 apylinkės) ir Šalčininkų rajonui (34 apylinkės).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 6825 105 896 11 miestų ir miestelių
1834 155 966
~1890 18 valsčių
1897 6196 363 313
1914 6196 484 300
1917 2220 63 076 (be Vilniaus)
1939 3140 8 valsčiai
1940 9 valsčiai
1941 11 valsčių
1942 149 800
1943 3236
1949
(suskirstymas)
2721 9 valsčiai (120 apylinkių)
  • 5 miesteliai
1950 120 apylinkių
2001 9760 850 064 8 savivaldybės: Elektrėnų savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė
  • 16 miestų
  • 3983 kaimai

Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities valsčiai 19391950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Dieveniškių valsčius 1941, 1944–1950 Dieveniškės
Jašiūnų valsčius 1940–1950 Jašiūnai
Maišiagalos valsčius 1939–1948 Maišiagala
Medininkų valsčius 1939–1940 Medininkai
Mickūnų valsčius 1940–1950 Mickūnai
Naujosios Vilnios valsčius 1939–1940 Naujoji Vilnia
Nemenčinės valsčius 1939–1950 Nemenčinė
Paberžės valsčius 1939–1948 Paberžė
Riešės valsčius 1939–1950 Riešė
Rudaminos valsčius 1939–1950 Rudamina
Šalčininkų valsčius 1941, 1944–1950 Šalčininkai
Šumsko valsčius 1940–1950 Šumskas
Trakų valsčius 1939–1940 Trakai
Turgelių valsčius 1940–1950 Turgeliai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]