Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras

Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras

Rusiškas pavadinimas	Успенский Кафедральный собор (Пречистенский)
Dekanatas	Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Maironio g. 14
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta	1348 m.
Stilius	gotika

Koordinatės: 54°40′52″š. pl. 25°17′32″r. ilg. / 54.6811065°š. pl. 25.2923526°r. ilg. / 54.6811065; 25.2923526

Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė (rus. Кафедральный собор во имя Успения Пречистой Божией Матери) – stačiatikių katedra, esanti Vilniaus senamiestyje ant Vilnios kranto, netoli Vilniaus Šv. Onos, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios bei Šv. Mykolo bažnyčios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena seniausių krikščioniškųjų šventovių Vilniuje. Kaip skelbia paminklinė lenta prie įėjimo, cerkvė pradėta statyti 1346 m. Algirdo žmonos Marijos iniciatyva, pašventinta 1348 m. 1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras čia tuokėsi su Ivano Didžiojo dukra kunigaikštiene Elena (kuri čia ir palaidota 1513 m.). Juos tuokė archimandritas Makarijus, vėliau nukankintas totorių ir paskelbtas šventuoju. Jo vardu pavadinta dešinysis katedros priestatas. 1511–1522 metais perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio pastangomis.

1609 m., po Brastos unijos paskelbimo, cerkvė atiteko unitams. Po 1748 m. visame Vilniuje siautėjusio gaisro stipriai nukentėjo ir buvo apleista. Tik po ilgesnio laiko - 1785 m. cerkvė buvo atstatyta ir įgavo baroko stiliaus bruožų.1794 m. sukilimo metu, šalia miesto gynybinės sienos stovėjusi cerkvė buvo stipriai apgriauta Vilnių apsiautusios rusų kariuomenės artilerijos. Po šio sugriovimo cerkvė atstatyta jau nebuvo, o 1808 m. buvo perduota Vilniaus Universitetui. Pastate pagal Karolio Podčašinskio projektą 1822 m. buvo įrengtas anatomikumas, auditorijos, biblioteka. Vėliau čia buvo kareivinės, sandėliai, archyvas ir net kalvė. 1865–1868 metais pagal Nikolajaus Čagino projektą cerkvė buvo atstatyta ir grąžinta tikintiesiems. 1946 m. cerkvė turėjo 424 parapijiečių. Tarybiniais laikais, 1948 m. parapija buvo oficialiai įregistruota. 1949 ir 1957 metais buvo atlikinėjamas kapitalinis cerkvės remontas, o 1980 ir 1998 metais ji buvo restauruojama.