Vilkduja
| Vilkduja | |
 | |
| Biografija | |
|---|---|
| Kilmė |  Lietuva, Vilnius |
| Žanrai | dark ambient, neofolk, eksperimentinė, dark cabaret |
| Kūrinių kalbos | lietuvių |
| Aktyvumo metai | 1999– |
| Įrašų kompanija | Dangus |
| Susijusi veikla | Lauxna Lauksna, Oorchach |
| Nariai | |
| Povilas Vaitkevičius | |
„Vilkduja“ – Lietuvos „tamsiosios“ muzikos grupė iš Vilniaus, įkurta Povilo Vaitkevičiaus. Jis yra vienintelis grupės muzikos ir tekstų kūrėjas, tačiau koncertų metu jam talkina pagalbiniai muzikantai.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Povilas Vaitkevičius (dar žinomas kaip „PoPo“) nuo seno dalyvavo įvairiuose tamsiosios, alternatyviosios lietuvių muzikos projektuose – vokalu, tekstais, instrumentine muzika jis yra prisidėjęs prie „pogrindžio“ (metalo, folkroko, elektronikos) grupių „Peorth“, „Ugnėlakis“, „Spanxti“, „Lauxna Lauksna“, „Andaja“, „Letarg“, „Žalvarinis“[2]. Be to, greta „Vilkdujos“ jis plėtoja ritualinės ambientinės muzikos projektą „Oorchach“.
Grupės pavadinimas kilo nuo Mečislovo Davainio-Silvestraičio užrašytoje sakmėje „Mėnesis dangaus ir jauno znokai nuo Palmono gadynės“ vilkduja įvardintos prieblandos[3][4].
Nurodoma, kad „Vilkduja“ įkurta 1999 m., o 2001 m. išleido pirmąjį (daugiausia instrumentinį) albumą Prieblanda ir žemės arbata. Tačiau autorius jį laiko eksperimentiniu ir ne visai atitinkančiu „Vilkdujos“ kūrybą, o 2008 m. albumas Vakar duona, žymi ryškesnę „Vilkdujos“ pradžią.[5]
„Vilkduja“ koncertuoja festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“, „Velnio akmuo“, taip pat koncertuota Estijoje, Nyderlanduose, kartais rengiami soliniai pasirodymai.
Stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Vilkdujos“ kuriama muzika stilistiškai sunkiai apibūdinama: muzikos apžvalgininkai naudoja trip-hop, eksperimentinės muzikos, postpunk žanrų etiketes. Grupės kūryboje jungiami „šalti“ elektroniniai ritmai, noise elementai ir neįprasti, maginiai tekstai[6]. Teigiama, kad „Vilkdujos“ muzika yra „tarsi šiuolaikinė tautosaka, kurianti nauja iš to, kas sena“.[7]
„Vilkduja“ dainų tekstams būdingi mitopoetiniai vaizdiniai: vyrauja kosminių šviesulių (saulės, žvaigždžių, sambrėškių, ypač mėnulio), žvėrių ir chimeriškų sutvėrimų (kačių, žuvų, velnių, paukščių) motyvai, daug dėmesio skiriama žodžio ir tylos magijai bei įvairiopai fluidinei mitologijai, ryškus numinoziškumas, siekis peržengti skirtybes.[4][8]
Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Albumo viršelis | Informacija apie albumą | Kūriniai |
|---|---|---|
 |
Prieblanda ir žemės arbata
|
|
 |
Vakar Duona
|
|
 |
Dabartis
|
(„Vilkdujos“ dalis)
|
 |
Nežinau
|
|
 |
Auštanti / Nušviesta
|
|
 |
Viduje
|
|
 |
III
|
(„Vilkdujos“ dalis) |
 |
Insomnia
|
|
 |
Cosmogonia
|
|
 |
Purvinas ir šventas
|
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimdžius, A. 2012, „Vilkduja“ – kai plaukia laivai ir žydi katės (albumo apžvalga ir interviu).
- ↑ Povilas, metal-archives.com
- ↑ Raibytė, G. 2010, „Vilkduja“: purvas – būtina muzikos gyvybės sąlyga (interviu).
- ↑ 4,0 4,1 Šarūnas Šimkus. Mitopoetiniai vaizdiniai „Vilkdujos“ dainose. Magistrinis darbas. Kaunas: VDU, 2020.
- ↑ Kunčinas, D. 2018, „Vilkduja dalinasi keisto traškančio laužo patirties šiluma“ (interviu).
- ↑ Vilkduja, music.lt
- ↑ Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė. Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje. XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia. Vilnius: Versus Aureus, 2015.
- ↑ Šarūnas Šimkus. „„Vilkdujos“ dainų mitopoetiniai ataidai“. Būdas, 2020, Nr. 2, p. 43–55.