Vilkaviškio krašto muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vilkaviškio krašto muziejus – didžiausias Vilkaviškio rajono muziejus, įkurtas 1958 m.

Veikia Paežeriuose, Paežerių dvaro oficinos pastate. Muziejus priskiriamas pirmajai muziejų kategorijai. Nuolat papildomi fondai sudaro apie 180 tūkst. vienetų muziejinių vertybių. Muziejaus steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė. Muziejaus vadovas – Antanas Žilinskas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. pradeda veikti jaunųjų turistų – kraštotyrininkų būreliai. Jų nariai aprašė praeities įvykius, rinko ir fiksavo gamtos, archeologijos, istorinę vertę turinčius daiktus, etnokultūros paminklus, fotodokumentinę medžiagą, spaudinius ir kt.

1962 m. spalį įkuriama rajono kraštotyros draugija.

1962 m. gruodį surengta pirmoji rašytinės medžiagos ir retų radinių paroda, kurios eksponatai vėliau palikti organizuojamam muziejui.

1963 m. įkurtas Vilkaviškio krašto muziejus. Pirmoji jo vadovė – tuometinė rajono Švietimo skyriaus mokyklų inspektorė Gabrielė Karalienė.

1965 m. muziejus persikėlė į kultūros namų antrąjį aukštą, vieno kambario 54 m² patalpą, kur išbuvo iki 1991 m. pavasario, po to persikėlė į naujus kultūros rūmus.

1990 m. rugpjūčio 29 d. kraštotyros muziejui suteiktas valstybinio muziejaus statusas.

1997 m. muziejus persikėlė į Paežerius, į buvusius dvaro rūmus.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal rūšis muziejinės vertybės klasifikuojamos į 12 grupių ir 72 pogrupius. Tai archeologiniai radiniai, gamtos objektai, dokumentai, daiktinės vertybės, fotodokumentinė medžiaga, numizmatika, bonistika, faleristika, filatelija bei filokartija, raštija, dailės kūriniai plakatai bei filmoteka, fonoteka.

Fondų rinkiniuose kaupiama ir saugoma krašto gamtos (geologijos, floros ir faunos), archeologijos, istorijos, etnokultūros, vaizduojamosios ir taikomosios dailės, tautodailės vertybės, žymesnių krašto žmonių ir šio krašto išeivių memorialiniai fondai. Formuojamos kalendorių, filatelijos, vadovėlių, numizmatikos kolekcijos.

Žymiausios ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krašto gamtos ekspozicija – rodomi geologijos, mineralogijos, floros ir faunos eksponatai;
  • Krašto etnokultūros daiktų ekspozicija;
  • Vidutinio Sūduvos ūkininko seklyčia;
  • Signatarų salės ekspozicija – dr. Vinco Kudirkos ir Sūduvos regiono 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų portretų, tapytų vietinių dailininkų, galerija;
  • Krašto išeivijos istorijos ekspozicija – dvejose Paežerių dvaro rūmų salėse eksponuojami kraštiečių, išeivijos atstovų dailininkės Magdalenos-Birutės Stankūnienės-Stankūnas ir žurnalisto, visuomenės veikėjo Kazio Karužo – darbai, fotodokumentika, asmeniniai daiktai.

Muziejaus skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius;
  • Kultūros – švietimo bei edukacinio darbo skyrius;
  • Rinkinių tyrimo skyrius;
  • Muziejaus biblioteka ir archyvas.

Muziejaus padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dr. Vinco Kudirkos klėtelė – muziejus;
  • Dr. Jono Basanavičiaus gimtinės sodyba – muziejus ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]