Viljandžio apgultis (1602)
| Viljandžio apgultis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR–Švedijos karas (1600–1611) | |||||||||
  Viljandžio vieta dabartiniame Estijos žemėlapyje
| |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Abiejų Tautų Respublika |
 Šveidjos imperija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
 Janas Zamoiskis Stanislovas Žolkievskis Jürgen von Farensbach † |
Nežinoma | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| ~ 5 tūkst. 10 pabūklų |
iki 1 tūkst. | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Dideli, tiksliai neužfiksuoti | |||||||||
Viljandžio apgultis (lenk. Oblężenie Fellina, šved. Belägringen av Fellin) – 1602 m. kovo 25 – gegužės 17 d. trukusios ATR ir Švedijos imperijos karinių pajėgų kautynės dėl Viljandžio miesto (dab. Estija), vienas 1600–1611 m. ATR–Švedijos karo mūšių.
1602 m. pavasarį ATR–Švedijos karo veiksmus atnaujino Abiejų Tautų Respublikos totorių pajėgoms Livonijoje vadovavęs didysis karūnos etmonas Janas Zamoiskis nusprendė ir pirmuoju savo sumažėjusios armijos (5000 karių) taikiniu pasirinko Felliną (dab. Viljandį).
ATR pajėgų avangardas, vadovaujamas S. Žolkevskio, kovo 25 d. apsupo Švedijos valdytą Feliną. Kitą dieną priartėjo karūnos didžiojo etmono Jano Zamoiskio vadovaujamos pagrindinės ATR pajėgos – iki 5 tūkst. karių.[1][2]
iki balandžio 19 d. aktyvių puolimo veiksmų nevyko, miestas buvo apšaudomas iš artilerijos. Kai miesto sienose atsiradusios pralaužos tapo pakankamo dydžio, gegužės 4 d. ATR kariuomenė pradėjo šturmą. Netrukus miestą užėmė pėstininkai ir Zaporožės kazokai, o švedai pasitraukė į pilį, kur tęsė gynybą.
ATR pajėgos surengė du frontalinius pilies puolimus. Pirmasis, vykęs gegužės 4 d., baigėsi su dideliais nuostoliais. Gegužės 16 d. vykusio antrojo puolimo metu ATR pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių. žuvo ir Vendeno vaivada Jurgenas Farensbachas.[3]
Po antrojo puolimo J. Zamoiskis apgultiesiems pasiūlė pasiduoti. Švedų pajėgos, greičiausiai sudarytos iš vietos gyventojų, netrukus kapituliavo. Kapituliuoti atsisakė karių iš Suomijos grupė, kuri užsidarė pilies bokšte ir susisprogdino kartu su kame buvusiomis parako atsargomis.
Palikęs įgulą, Zamojskis su likusia kariuomenės dalimi (jau tik apie 2 tūkst. karių) patraukė į Paidę, kur surengė dar vieną sėkmingą puolimą.[4][5]
Karo eigoje Švedijos pajėgos susigražino Viljandį 1608 m. po apsiausties.[6]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Józef Przyborowski, Listy Adama Burskiego, „Biblioteka Warszawska”, p. 324.
- ↑ Stanisław Alexandrowicz, Nieznane źródła do działalności Tomasza Makowskiego…., p. 462
- ↑ Zdobycie Fellina – Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie Archyvuota kopija 2026-03-16 iš Wayback Machine projekto., muzeumwp.pl
- ↑ Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“
- ↑ Swedish Polish War 1600 to 1609, Polish Renaissance Warfare.
- ↑ Sundberg, Ulf: Sveriges krig 1448–1630, p. 303,
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stanisław Alexandrowicz, Nieznane źródła do działalności Tomasza Makowskiego…., „Przegląd Historyczny”, 3 (56), 1965.
- Leszek Podhorodecki, „Rapier i koncerz”, Warszawa 1985, ISBN 83-05-11452-X.
- Leszek Podhorodecki, „Stanisław Żółkiewski”, Warszawa 1988, ISBN 83-205-4082-8.
- Józef Przyborowski, Listy Adama Burskiego, „Biblioteka Warszawska”, Warszawa 1884.
- Sundberg, Ulf: Sveriges krig 1448–1630, Svenskt Militärhistoriskt Bibliotek, Stockholm 2010, ISBN 978-91-85789-62-7.
- Swedish Polish War 1600 to 1609, Polish Renaissance Warfare.
- Zdobycie Fellina – Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie Archyvuota kopija 2026-03-16 iš Wayback Machine projekto., muzeumwp.pl.