Viksva šerpetūnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Carex microglochin
Viksva šerpetūnė ( Carex microglochin)
Viksva šerpetūnė ( Carex microglochin)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex)
Rūšis: Viksva šerpetūnė
(Wikispecies-logo.svg Carex microglochin)
Binomas
Carex microglochin
Wahlenb., 1803

Viksva šerpetūnė (Carex microglochin) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiametis, 5– 20 cm aukščio augalas, išauginantis siūliuką šakniastiebį su trumpomis palaipomis. Stiebai beveik cilindriški, švelnūs, dažniausiai trumpesni už lapus. Lapai 2– 5, 1– 6 cm ilgio apatinėje stiebo dalyje susitelkę, atsilošę, standoki, šeriški, išilgai susisukę, o 8– 1 mm pločio, jų pakraštys švelnus, viršūnė buka, pamatinės makštys rudos. Žiedynas 0,5– 1 cm ilgio, iš pradžių, kiaušiniška, tanki vėliau reta su atsilošusiais maišeliais varpa. Kuokeliniai žiedai 5– 6, susitelkę varpos viršūnėje; jų pažiedės lancetiškos. Piestelinių žiedų 5– 12, žemiau varpoje susitelkę; jų pažiedės kiaušiniškos arba pailgos, smailios ar apybukės apie 3 mm ilgio ir 1,5 mm pločio rudos su balsvu pakraščiu ir žaliu ruoželiu per vidurį, žiedams peržydėjus, nukrinta. Maišeliai lancetiškai kūgiški, 3– 5 mm ilgio iš abiejų pusių iškilūs iš pradžių žalsvai gelsvi, vėliau šviesiai rudi horizontalūs arba žemyn nusvirę neryškiai gysloti, jų pamatas apskritas, snapelis gana ilgas, viršūnėje vamzdiškas iš jo kyšo apie 2 mm ilgio plonas, standus, dažnai šiek tiek lenkta viršūne, šeriškas priedėlis (rudimentinė vyriškojo žiedyno ašis). Liemnėlis trumpesnis už maišelį. Vaisiai pailgi, apie 2 mm ilgio.

Žydi gegužės mėnesį. Geofitas, hemikriptofitas.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga žemapelkėse, pelkėtose pievose, tarpinių pelkių liūnuose, upelių pakrantėse, miško aikštelėse, pamiškėse.

Paplitimas Lietuvoje: labai retas. Žinomas iš Kairėnų (Vilniaus raj.).

Bendras paplitimas: Grenlandija, Islandija, Škotija, Skandinavija, europinės Rusijos dalies arktiniai ir šiaurės vakarų rajonai, Kaukazas, Sibiras, Vidurinė Azija, Š. Amerika. Auga tundrų zonoje ir kalnuose – kalnų tundrų bei alpinėje juostoje. Priklauso arktiniams – alpiniam floros elementui.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.