Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Palėvenės vienuolynas yra Palėvenės miestelyje (Kupiškio rajonas), su Palėvenės bažnyčia sudaro architektūrinį kompleksą. Vienuolynas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys. 1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus. 1746 m. pastatytas medinis dengtas koridorius nuo vienuolyno iki zakristijos durų su keliais kambariais. Iki 1751 metų visose dviejų korpusų celėse jau buvo pastatytos krosnys. Iš viso tuo metu priskaičiuojama buvus 12 pastatų. Pagal atliktus polichrominius tyrimus, nustatyta, kad XVIII a. celių ir koridorių sienos buvo ištapytos dominikonų šventųjų figūromis, siužetinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis. 1744 m. miestelyje pastatyta mūrinė smuklė su dviem arklidėmis, špitole, kurios priklausė vienuolynui. Koridoriuje įrengtas altorėlis taip pat buvęs su ant sienos nutapytu puošniu ir didingu retabulu (dalinai išlikęs). XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės. Po 1831 m. sukilimo Palėvenę aplenkė vienuolynų naikinimo banga. Jis liko veikti ir buvo įtrauktas į valstybės šelpiamųjų sąrašą. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų (seniausias leidinys atspausdintas 1552 m.). Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855–1859 m. Palėvenėje parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia. Vienuolyne dirbo poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874) – elementoriaus ir dainų knygelės autorius, eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas. |
gegužės 30 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Nuorodoms kurti naudojami dvigubi laužtiniai skliaustai Vidinės nuorodos Vikipedijoje yra nuorodos, rodančios į kitus Vikipedijos puslapius, naudojantis sintakse „[[Straipsnio pavadinimas]]“ ar „[[Straipsnio pavadinimas|nuorodos tekstas]]“. Vidinės nuorodos nenaudotinos skyrių antraštėse. Reikėtų vengti kurti nuorodas taip, kad kelios nuorodos naršyklės lange susilietų į vieną – skaitytojas tokiu atveju gali tikėtis atsidaryti detalesnį straipsnį. Dažnai vidinę nuorodą į vieną straipsnį pakanka pateikti vieną kartą. Paprastai neverta tokių nuorodų kartoti keletą kartų toje pačioje pastraipoje ar tame pačiame skyriuje. Tačiau tai negalioja įvairiems sąrašams, nes kiekvienas jų elementas beveik visada turi išlaikyti formatavimą, analogišką kitų elementų formatavimui. Rekomenduojama nuorodas pateikti taip, kad nuorodos tekstas kuo mažiau skirtųsi nuo straipsnio ar nukreipimo, į kurį rodo nuoroda, pavadinimo. Paprastai nuorodos pageidautina pateikti į tokius straipsnius, kurie padėtų suprasti atitinkamą straipsnį, skyrių, pastraipą ar sakinį. Jei įmanoma, pageidautina naudoti nuorodas į kuo detalesnius straipsnius, pavyzdžiui, „[[Lietuvos vėliava]]“, o ne „[[Lietuva|Lietuvos]] [[vėliava]]“. Nerekomenduojama pateikti nuorodų į nukreipiamuosius straipsnius, kurie rodo atgal į straipsnį, kuriame yra nuoroda. Naudojant nustatymus pagal nutylėjimą vidinės nuorodos į dar nesukurtus straipsnius pateikiamos raudonu tekstu, dėl to jos ir vadinamos „raudonomis nuorodomis“. Raudonoms nuorodoms galioja tos pačios rekomendacijos, kaip ir kitoms vidinėms nuorodoms, tačiau nepatartina kurti raudonų nuorodų į straipsnius, kurie patys neturėtų būti sukurti dėl reikšmingumo trūkumo arba netinkamo pavadinimo. Šios savaitės iniciatyva yra nepastebimai raudonų nuorodų pildymas straipsniais. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
