Vietovės pravažumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vietovės pravažumas – vietovės ypatybė, galimybė bekele važiuoti ratinėms ir vikšrinėms transporto priemonėms. Pravažumą lemia vietovės grunto klampumas (purus gruntas, užpelkėjęs gruntas), augalija (žolinė danga, krūmynai, medžiai), rieduliai ir stambūs akmenys, kyšančios uolos, vandens kliūtys (kanalai, upeliai ir kt.), nuolydis ir kt.
Vietovės užterštumas radioaktyviomis medžiagomis, cheminiu ar biologiniu ginklu, minų laukai irgi apsunkina judėjimą vietove, bet jie nėra laikomi vietovės pravažumo veiksniais.

Pagal pravažumą vietovė būna:

  • pravaži – ratinės ir vikšrinės transporto priemonės gali važiuoti bet kuria kryptimi
  • nelabai pravaži – mašinos gali važiuoti tik tam tikrose vietose, ribotu greičiu
  • nepravaži – mašinos gali važiuoti tik keliais ar keliūtėmis.

Vertinant pravažumą atsižvelgiama į dalinio turimų mašinų technines galimybes (mašinų pravažumą).