Vienos dailės akademija

Vienos dailės akademija vok. Akademie der bildenden Künste Wien
Įkurtas	1692 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Johan Frederik Hartle
Studentų	1698
Vieta	Viena, Austrija
Svetainė	akbild.ac.at

Vienos dailės akademija (vok. Akademie der bildenden Künste Wien) – valstybinė aukštoji meno mokykla Vienoje, kurios ištakos siekia 1688 m., o oficiali įsteigimo data – 1692 m. Šiuo metu tai valstybinis universitetas. Institucija žinoma ir dėl to, kad XX a. pradžioje atmetė jauno Adolfo Hitlerio stojimo paraiškas.

Istorija

„Gyvojo modelio piešimo salė Vienos dailės akademijoje“, Martinas Ferdinandas Kvadalis, 1787 m.

Vienos dailės akademijos ištakos siekia 1688 m., kai rūmų dailininkas Peteris Štriudelis įkūrė privačią tapybos mokyklą, įkvėptą Romos Šv. Luko akademijos bei Paryžiaus Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos modelių. 1692 m. imperatorius Leopoldas I oficialiai įsteigė šią instituciją imperatorišku dekretu.

Po P. Štriudelio mirties 1714 m. akademijos veikla buvo laikinai nutrūkusi, tačiau 1725 m. imperatorius Karolis VI ją atkūrė kaip Imperatoriškąją ir Karališkąją rūmų dailės akademiją (vok. k.k. Hofakademie der Maler, Bildhauer und Baukunst), paskyręs prancūzų dailininką Jakobą van Šupeną jos direktoriumi.

XVIII amžiuje, imperatorės Marijos Teresės valdymo laikotarpiu, akademija buvo pertvarkyta ir sustiprinta. 1751 m. patvirtinus naujus įstatus, institucijos prestižas augo vadovaujant žymiems dailininkams, tarp jų – Mikelandželui Unterbergeriui ir Pauliui Trogeriui. Reikšmingų pokyčių atnešė ir naujų padalinių steigimas – pavyzdžiui, 1776 m. J. M. Šmucerio įkurta graviūros mokykla prisidėjo prie akademijos įsitvirtinimo kaip svarbios meninės institucijos.

Kanclerio Vencelio Antonijaus Kaunico iniciatyva XVIII a. pabaigoje visos tuometinės Vienos meno akademijos buvo sujungtos į Imperatoriškąją ir Karališkąją suvienytą dailės akademiją. Vėliau žodis „suvienyta“ iš pavadinimo buvo pašalintas. 1822 m. akademijos meno kolekcija ženkliai praturtėjo – garbės nariui grafui Antonui Francui de Paulai Lambergui–Sprinzenšteinui testamentu palikus savo rinkinį. Ši kolekcija iki šiol sudaro akademijos parodų pagrindą.

Vienos dailės akademijos pagrindinio pastato fragmentas

1872 m. imperatorius Pranciškus Juozapas I akademijai suteikė aukščiausios valstybinės menų institucijos statusą. Tuo metu netoli miesto centro, Ringštrasės prospekte, pradėtas statyti naujasis pastatas, kurį suprojektavo architektas Teofilis Hansenas. Oficialus jo atidarymas įvyko 1877 m. Šilerio aikštėje, o interjero darbai, tarp jų – Anselmo Fejerbacho freskos, baigti 1892 m.

1907 ir 1908 m. jaunas Adolfas Hitleris du kartus nesėkmingai mėgino įstoti į akademijos piešimo klasę. Po šių nesėkmių jis liko Vienoje, gyveno iš našlaičio pašalpos ir bandė verstis kaip menininkas, kol 1913 m. persikėlė į Miuncheną.

Nacistinės okupacijos laikotarpiu (1938–1945 m.) akademija, kaip ir kitos institucijos, buvo „išvalyta“ nuo žydų ir kitų asmenų pagal rasistinius Niurnbergo įstatymus. Po Antrojo pasaulinio karo, 1955 m., jai grąžintas savarankiškumas. Sekretorius Eduardas fon Jošas pašalintas dėl narystės nacionalsocialistų partijoje.

1998 m. akademijai suteiktas universiteto statusas, tačiau ji išlaikė istorinį pavadinimą ir tebėra vienintelė Austrijos aukštoji mokykla, kurios pavadinime nėra žodžio „universitetas“.

Struktūra

Vienos dailės akademija suskirstyta į šiuos institutus:

• Dailės institutas, apimantis trylika katedrų, tarp jų: tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, skaitmeninė medija, performatyvusis menas ir konceptualusis menas;
• Meno teorijos ir kultūros studijų institutas, kuriame dėstoma meno teorija, filosofija ir istorija;
• Restauravimo ir konservavimo institutas;
• Gamtos mokslų ir technologijų mene institutas;
• Pedagogikos studijų institutas, rengiantis mokytojus amatų, dizaino ir tekstilės srityse;
• Meno ir architektūros institutas.

Akademijoje studijuoja apie 1 700 studentų, iš kurių ketvirtadalis – tarptautiniai studentai iš daugiau nei 50 šalių. Tarp dėstytojų – tarptautiniu mastu pripažinti akademikai, pavyzdžiui, Peteris Sloterdaikas. Bibliotekoje sukaupta apie 110 000 leidinių, o vario raižinių kabinetas (vok. Kupferstichkabinett) saugo apie 150 000 piešinių ir grafikos darbų. Tai viena didžiausių tokio pobūdžio kolekcijų Austrijoje, prieinama tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei.

Žymūs alumnai ir dėstytojai

Vienos dailės akademijoje mokėsi ir dirbo reikšmingi kūrėjai – tapytojai, architektai, skulptoriai, meno teoretikai ir pedagogai, tarp jų:

• Rudolf von Alt – austrų peizažų ir architektūros tapytojas;
• Joannis Avramidis – graikų kilmės austrų menininkas;
• Peter Behrens – vokiečių architektas ir dizaineris, modernizmo pradininkas;
• Konstantin Danil – serbų dailininkas;
• Ludwig Deutsch – austrų orientalistinės tapybos atstovas;
• Thomas Ender – austrų kraštovaizdžio tapytojas;
• Harun Farocki – vokiečių kino režisierius ir teoretikas;
• Anselm Feuerbach – vokiečių klasikinio stiliaus tapytojas, dėstė nuo 1873 m.;
• Ernst Fuchs – austrų fantastinio realizmo mokyklos dailininkas;
• Peter Johann Nepomuk Geiger – austrų profesorius, iliustratorius;
• Richard Gerstl – austrų ekspresionizmo pradininkas Austrijoje;
• Gottfried Helnwein – austrų–airių vizualiojo meno kūrėjas;
• Hans Hollein – austrų architektas ir dizaineris;
• Clemens Holzmeister – austrų architektas;
• Alfred Hrdlicka – austrų skulptorius;
• Friedensreich Hundertwasser – austrų architektas ir dailininkas;
• Paja Jovanović – serbų tapytojas;
• Franz Anton Maulbertsch – austrų baroko ir rokoko tapytojas;
• Franz Xaver Messerschmidt – vokiečių skulptorius;
• August von Pettenkofen – austrų realistas, vengrų tematikos paveikslų autorius;
• Uroš Predić – serbų dailininkas;
• Constantin Daniel Rosenthal – austrų tapytojas;
• Egon Schiele – austrų ekspresionistas tapytojas;
• Rudolph Schindler – amerikiečių architektas;
• Friedrich von Schmidt – austrų gotikinės architektūros atstovas, Vienos rotušės autorius;
• Frigyes Schulek – vengrų architektas;
• Hito Steyerl – vokiečių režisierė ir vizualiosios kultūros teoretikė;
• Jan Styka – lenkų istorinių paveikslų autorius;
• Paul Troger – austrų baroko meistras, freskų autorius;
• Otto Wagner – austrų architektas;
• Erwin Wurm – austrų menininkas;

Grožinėje literatūroje

Vienos dailės akademija yra reikšminga siužeto vieta prancūzų rašytojo Eriko–Emaniuelio Šmito 2001 m. alternatyviosios istorijos romane „La part de l'autre“ (liet. Kita pusė). Veiksmas prasideda 1908 m., kai Adolfas Hitleris bando įstoti į akademiją. Knygoje plėtojama prielaida, kad jei jis būtų buvęs priimtas studijuoti meną, jo likimas galėjo pasisukti kita linkme. Kūrinys išryškina akademijos dėstytojų sprendimo svarbą – nors jiems jis atrodo nereikšmingas, skaitytojui aišku, kad nuo jo priklauso istorinė įvykių eiga.