Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°03′59″š. pl. 22°23′41″r. ilg. / 55.066449°š. pl. 22.394662°r. ilg. / 55.066449; 22.394662

Christian cross.svg
Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia
Kryžius liuteronų bažnyčiai, Viešvilė.JPG
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Viešvilė
Adresas Klaipėdos g.
Statybinė medžiaga Mūras
Pastatyta 1737 m.

Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia – neišlikę evangelikų liuteronų maldos namai, stovėję Viešvilėje, Jurbarko rajone, buvę seniausiais Pagėgių apskrityje.[1] Buvusios bažnyčios vietoje Klaipėdos gatvėje ties nr. 49, nuo Nemuno pusės, pastatytas aukštas medinis atminimo kryžius. Priešingoje gatvės pusėje akmeniu pažymėtos senosios liuteronų kapinės.

Kapų liekanos
Kryžius bažnyčiai atminti

1989 m. rugsėjo 27 d. buvo įregistruota Smalininkų-Viešvilės evangelikų liuteronų bendruomenė. Jos nariai nuo 2004 m. lanko įrengtą naują Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčią.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių tyrinėtojų Gertrūdos Heinrich-Mortensen (Gertrud Mortensen) ir Hanso Mortenseno bei istorikės Ingės Lukšaitės tyrimų duomenimis,[1] Viešvilėje evangelikų liuteronų parapija turėjo būti įsteigta apie 1553 m. Panašiu laiku buvo pastatytos kaimyninių parapijų bažnyčios Ragainėje, Tilžėje, Vilkyškiuose. A. Juškos duomenimis, parapija Viešvilėje pradėjo veikti jau 1549 m. Kiti tyrinėtojai nurodo dar kitą datą, tačiau ji moksliškai nepatvirtinta.[1]

1890-1912 m. istoriografija Viešvilės bažnyčios statybą siejo su kunigaikščiu Albrechtu ir reformacijos sklaida. 1917 m. spalio 14 d. buvo švenčiamas 400 metų parapijos jubiliejus, pažymėjęs parapijos įkūrimą 1517 m. Ši data nurodoma nereguliariai ėjusiame leidinyje „Pfarr - Almanach für die Evangelische Kirchenprovinz Ostrpreussen“ paskelbtame Rytprūsių evangelikų bažnyčių ir parapijų bendruomenių įkūrimo sąraše.[1]

Pirmieji maldos namai Viešvilėje pastatyti XVI a. pirmoje pusėje. Čia stovėjusios bažnyčios keletą kartų buvo naikinamos gaisrų: 1556-1564 m., 1656 m., 1734 m., paskutinį kartą – 1808 m.

1734-1737 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. XIX a. pradžioje dėl žaibo sukelto gaisro apdegė, ją teko rekonstruoti. 1822 m. įrengti rokoko stiliaus vargonai. 1895 m. bažnyčiai sumūrytas varpinės bokštas su laikrodžiu.

1911 m. kunigas Max Glang organizavo lėšų rinkimą Viešvilės bažnyčios remontui. 1912 m. ji iš esmės rekonstruota. Po statybos darbų už altoriaus esantį langą papuošė vitražai su dviem medalionais, kurių viename pavaizduotas reformacijos pradininkas Martynas Liuteris, kitame - jo sekėjas Prūsijos kunigaikštis Albrechtas.[1]

Per II pasaulinį karą Viešvilės siluete išsiskiriančią bažnyčią 1944 m. sugriovė vokiečių kariuomenės artilerija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]