Vidzgailų apylinkė
54°20′š. pl. 23°24′r. ilg. / 54.33°š. pl. 23.40°r. ilg.
.svg){kind=small} Vidzgailų apylinkė
| ||
| Centras | Vidzgailai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Rudaminos valsčius | |
| Apskritis | Lazdijų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Lazdijų rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Būdviečio seniūnija, Šeštokų seniūnija | ||
Vidzgailų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Rudaminos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Lazdijų rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Mikniškių apylinkė, Maišymų apylinkė, Dzūkų apylinkė ir dalis Vingrėnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Vidzgailų apylink prijungta prie Būdviečio apylinkės ir Rudaminos apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Aušros“, „Artojo“ kolūkiai ir Aštriosios Kirsnos tarybinis ūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
50,53 | „Artojo“ kolūkis, „Aušros“ kolūkis, Aštriosios Kirsnos tarybinis ūkis [5] | 21 kaimas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 22–24
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 22–23
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 228