Vidkun Quisling

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vidkunas Kvislingas
Portrett av Vidkun Quisling i uniform..jpg
Visas vardas Vidkun Abraham Lauritz Jonssøn Quisling
Gimė 1887 m. liepos 18 d.
Fiuresdalis, Telemarko apskritis, Švedija-Norvegija
Mirė 1945 m. spalio 24 d. (58 metai)
Akershuso pilis, Oslas, Norvegija
Tautybė norvegas
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Voronina
Marija Kvisling
Norvegijos gynybos ministras
Ėjo pareigas 1931 – 1933
Ankstesnis Torgeiras Andersenas-Riustas
Vėlesnis Jensas Isakas de Langė Kobro
Norvegijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas 1942 – 1945
Ankstesnis Johanas Niugorsvoldas
Vėlesnis Johanas Niugorsvoldas
Veikla majoras, politikas
Commons-logo.svg Vikiteka Vidkun QuislingVikiteka
Parašas
Quisling signature.png

Vidkunas Abrahamas Lauricas Jonsenas Kvislingas (Vidkun Abraham Lauritz Jonssøn Quisling, 1887 m. liepos 18 d. – 1945 m. spalio 24 d.) – Norvegijos politikas ir majoras.

Gimė pastoriaus šeimoje. 1905 m. įstojo į Norvegijos karo akademiją, 1906 m. – į karinį koledžą. 1911 m. įstojo į armiją ir gavo majoro rangą.[1] 1918 m. balandį–gruodį dirbo karo atašė Petrograde, 1920–1921 m. – Helsinkyje. 1922 m. Fritjofo Nanseno ir Tautų Lygos pavedimu vykdė humanitarinę misiją Tarybų Ukrainoje. Kadangi Britanija nebuvo užmezgusi su TSRS diplomatinių santykių, V. Kvislingas kaip Norvegijos atstovas tarpininkavo tarp šių šalių Maskvoje 1927–1929 m.[2]

V. Kvislingas 1931–1933 m. buvo Norvegijos karo ministras, pagarsėjo represuodamas hidroelektrinės darbuotojų streiką. Pasitraukęs iš parlamento, 1933 m. įkūrė partiją „Tautos susivienijimas“ (Nasjonal Samling). Jos programa ir struktūra buvo panaši į Vokietijos nacionalsocialistų partijos, tapo šios partijos vadu (norv. Fører).[1] Partija įsteigta kovai prieš komunizmą ir unijų veiklą. Partiją vietų parlamente neiškovojo.[2] 1936 m. iškėlė Šiaurės tautų lygos sukūrimo idėją.

1939 m. V. Kvislingas susitiko su Adolfu Hitleriu ir ragino jį okupuoti Norvegiją.[2] 1940 m. balandį Vokietijos kariuomenei įsiveržus į Norvegiją jau pirmąją invazijos dieną pasiskelbė vyriausybės vadovu ir kreipėsi į tautiečius ragindamas nesipriešinti.[1] Karalius Hokonas VII Kvislingo vyriausybės nepripažino, ir po 5 dienų ji buvo paleista. 1942 m. sausį V. Kvislingas buvo paskirtas marionetinės Norvegijos vyriausybės ministru pirmininku, jo partija tapo vienintele legalia Norvegijos partija. Tačiau ši vyriausybė didesnės galios neturėjo – ji atiteko Reicho komisarui Josefui Terbovenui.[2] Kvislingas dėjo pastangas, kad mokyklos, bažnyčios, jaunuomenė atsiverstų į nacionalsocializmą, tačiau jo pastangos buvo neveiksmingos. Jis okupacijos metais bendradarbiavo su naciais deportuojant ~1000 Norvegijos žydų deportacijas į koncentracijos stovyklas Rytų Europoje.[2]

1945 m. gegužės 8 d. Vokietijai kapituliavus, V. Kvislingas suimtas norvegų pasipriešinimo judėjimo dalyvių. Už valstybės išdavimą nuteistas mirti ir sušaudytas.[1]

V. Kvslingo pavardė tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu kolaborantą, iš jos kilęs ir terminas kvislingizmas – aktyvus bendradarbiavimas su okupantais.[1] Šią sąvoką 1940 m. išpopuliarino britų laikraštis The Times.[3]

Kvislingas domėjosi religija, filosofija. Derino kvantinės fizikos, realityvumo teorijos postulatus su filosofinėmis idėjomis. Šį savo pasaulėvaizdį vadino universizmu. Savo idėjas dėstė taip ir nebaigtame rašyti veikale. Prieš mirtį parašė „Universistinių aforizmų“ rinkinį, kuriame apmąstė karo, Dievo karalystės idėjas, kritikavo nacionalsocializmo materializmą.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Vidkun Quisling. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Vidkun Quisling, Encyclopaedia Britannica.
  3. „Quislers“. Time Magazine. 29 April 1940. p. 1.
  4. Dahl, Hans Fredrik (1999). Quisling: A Study in Treachery. Stanton-Ife, Anne-Marie (trans.). Cambridge, United Kingdom: Cambridge University Press.