Vidavos mūšis (1735)
| Vidavos mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Karas dėl ATR sosto paveldėjimo (1733–1735 m.) Dzikuvo konfederacija | |||||||||
  Vidava Vidavos mūšio vieta dabartiniame Lenkijos žemėlapyje
| |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Lenkijos karalystė,  Abiejų Tautų Respublika |
 Saksonijos kunigaikštystė | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Adomas Tarlo | Georg Wilhelm von Birkholz | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Keletas tūkstančių | Kirasyrų pulkas, ~600 karių | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Nedideli | >400 žuvusių | ||||||||
Vidavos mūšis (1735) (lenk. Bitwa pod Widawą) – 1735 m. vasario 20 d. prie Vidavos (Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika, dab. Lenkijos Respublika) vykęs Lenkijos karalystės (Abiejų Tautų Respublika) ir Saksonijos kunigaikštystės karinių pajėgų mūšis.
Mūšis buvo 1733–1735 m. karo dėl ATR sosto paveldėjimo dalis, vienas iš Dzikuvo konfederacijos kautynių. Mūšis įvyko karaliui Stanislovui Leščinskiui ištikimoms Abiejų Tautų Respublikos pajėgoms mėginant įsiveržti į Saksonijos elektorato žemes. Adamo Tarlo vadovaujamai kariuomenei žygiuojant Saksonijos link, jos priešakinė sargyba, vadovaujama Lenkijos kariuomenėje tarnavusio švedo generolo Šteinslichto, prie Vidavos miesto susidūrė su didele saksų kolona (150 vežimų), saugoma kirasyrų pulko.[1]
Įsiplieskė trijų valandų mūšis, kurio metu saksai buvo visiškai sutriuškinti. Tik pavieniams likučiams pavyko išsigelbėti bėgant Vartos miesto link (mūšio lauke liko net apie 400 žuvusių saksų). Lenkai paėmė ir belaisvių, tarp jų – saksams vadovavusį generolą leitenantą Georgą Vilhelmą fon Birkholcą ir kelis kitus karininkus, taip pat užėmė vežimus, kuriuose buvo daug turto (įskaitant 100 tūkstančių talerių grynaisiais ir 300 tūkstančių talerių vertės brangenybių).[2]
Tai buvo vienas reikšmingesnių Dzikuvo konfederatų laimėjimų prieš saksus ir rusus 1733–1735 m. kare.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Continuation de l’histoire universelle“, Tom 4, Amsterdam & Lipsk, 1750
- „Korespondencja Józefa Andrzeja Załuskiego, 1724–1736“, Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Wrocław-Warszawa-Kraków 1967