Vezlė abatija

Vezlė abatija
	Abbaye de Vézelay
	Vezlė abatijos bažnyčia
Valstybė	Prancūzija (Vezlė)
Religija	krikščionybė (katalikybė)
Tipas	vienuolynas (benediktinų)
Raida
	Baigta: IX a.
Būklė	išlikusi
Įkūrėjas	Šv. Badilas
Stilius	romanika
Pasaulio paveldo objektas
	(angl.) (pranc.): 84 , 1979
Vikiteka	Vezlė abatija

Vezlė Šv. Marijos Magdalietės abatija (pranc. Abbaye Sainte-Marie-Madeleine de Vézelay) – benediktinų vienuolynas vidurio rytų Prancūzijoje, Burgundijoje, Jonos departamente, šalia Vezlė gyvenvietės, ant aukštos kalvos. Tai vienas svarbiausių viduramžių krikščionybės objektų Prancūzijoje.

Ankstyviausias vienuolynas įkurtas dar Karolingų laikais, bet vėliau nuniokotas. IX a. abatija atkurta ir afiliuota su reformuota Kliuni benediktinų vienuolija. Vienuolynas augo prie vieno iš pagrindinių kelių į Kompostelos Santjagą. Vezlė abatija išgarsėjo XI a., kai pradėta skelbti, jog čia palaidoti Šv. Marijos Magdalietės palaikai. Vienuolynas suklestėjo iš plūstelėjusių piligrimų ir pradėtas plėsti. Prieš Antrąjį kryžiaus žygį abatijoje gyveno Bernardas Klervietis, prieš Trečiąjį (1190 m.) vienuolyne susitiko ir kurį laiką gyveno Ričardas I Liūtaširdis bei Pilypas II Augustas.^[1] 1166 m. Tomas Beketas Vezlė abatijoje paskelbė pamokslą prieš karalių Henriką II.

Vezlė abatija nustojo reikšmės, kai 1279 m. paplito nuomonė, jog tikrieji Marijos Magdalietės palaikai yra Sen Maksimen la Sent Bomo bažnyčioje, be to, pastarajai šventovei privilegiją suteikė karalius Karolis II Anžu.^[2] 1569 m. abatiją nusiaubė hugenotai. Pastatas ilgą laiką stovėjo apleistas, dar nuniokotas per Prancūzijos revoliuciją.^[1] 1840–1861 m. Prospero Merimė paraginimu vienuolynas restauruotas. Tai vienas pirmųjų viduramžių pastatų Prancūzijoje, pradėtas saugoti vien dėl istorinės ir architektūrinės reikšmės.^[1] Nuo 1979 m. – pasaulio paveldo objektas.^[1]

Vienuolyno Šv. Marijos Magdalietės bazilika laikoma Burgundijos romaninės architektūros šedevru. Centrinė nava (pastatyta 1120–1140 m.) kiek perkreipta dėl skliautų slėgio. Ji varstoma keleto didelių pasagos formos arkų su dvispalviais vusuarais ir unikalaus stiliaus kapiteliais, kur vaizduojamos įvairios scenos (biblinės, hagiografinės, alegorinės). Žymiausia abatijos architektūrinė detalė – timpanas, įrengtas tarp navos ir prieangio. Jame vaizduojamas Kristus, laiminantis apaštalus ir paskiriantis jiems misijas atversti į krikščionybę skirtingas tautas.^[1]