Verpenos apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°40′š. pl. 22°55′r. ilg. / 55.66°š. pl. 22.92°r. ilg. / 55.66; 22.92

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Verpenos apylinkė
Centras Verpena
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Kelmės valsčius
Apskritis Kelmės apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kelmės rajonas (1950–1963)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Kelmės apylinkių seniūnija

Verpenos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kelmės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kelmės rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Kušleikių apylinkės, o dalis Verpenos apylinkės prijungta prie Kušleikių apylinkės ir Palėpšų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Verpenos apylinkė prijungta prie Kelmės apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Verpenos“ kolūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
24,4 „Verpenos“ kolūkis, Kelmės tarybinio ūkio Graužikų skyrius [5] 9 kaimai, 7 vienkiemiai

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Šerėnas, pirmininkas iki 1948 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 17–19
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 17–18
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 166