Veronos pilis

Veronos pilis.

Pilies sienos.

Pilies takai.

Veronos pilis (it. Castelvecchio di Verona) – viduramžių pilis, esanti Veronoje, Italijoje. Vienas svarbiausių karinės architektūros pavyzdžių Šiaurės Italijoje ir svarbi miesto istorijos dalis.

Istorija

Pilis buvo pastatyta XIV a. Veronos valdovo Cangrande II della Scala įsakymu. Statybos vyko 1354 m. –1356 m., pilis buvo skirta tiek gynybai, tiek valdovo rezidencijai. Ji buvo pastatyta šalie Adidžės upės, kad užtikrintų geresnę strateginę gynybą.

Pilis buvo stiprinama ir pertvarkoma įvairiais laikotarpiais, priklausomai nuo Veronos politinės situacijos. XV a., kai miestą valdė Venecijos respublika, pilis buvo naudojama kaip karinė tvirtovė. Napoleono laikais pilis tapo kariuomenės baze, o vėliau buvo naudojama ir kaip ginklų sandėlis.

Antrojo pasaulinio karo metu pilis buvo smarkiai apgadinta, tačiau po karo ji buvo restauruota ir paversta muziejumi.

Muziejus

Šiandien pilies pastatas veikia kaip muziejus, kuriame eksponuojami viduramžių ir renesanso laikų meno kūriniai, skulptūros, freskos, ginklai ir architektūriniai objektai. Muziejus buvo įrengtas XX a. pagal architekto Carlo Scarpa projektą, kuris suteikė ekspozicijai modernią ir patrauklią išvaizdą.

Pilies interjere eksponuojami romėnų artefaktai, skulptūros ir ankstyvosios krikščionybės kolekcijos. Čia taip pat galima pamatyti romaniško stiliaus raitelio ant žirgo skulptūrą – Cangrande I della Scala, Pisanello tapytą „Putpelės Madoną“ (Madonna della Quaglia).

Muziejuje yra XIV a. papuošalų, senovinių ginklų bei šarvų. Be nuolatinių eksponatų muziejuje taip pat rengiamos laikinos parodos pilies kieme.