Verdeno mūšis

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Priklauso: Pirmojo pasaulinio karo vakarų frontas
Data 1916 m. vasario 21 d. – gruodžio 18 d. Vieta Verdenas, Prancūzija Rezultatas Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pergalė
Konflikto šalys
Prancūzija Jungtinė Karalystė	Vokietijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Joseph Joffre Noël de Castelnau Filipas Petenas Robert Nivelle	Erich von Falkenhayn Paul von Hindenburg Kronprincas Vilhelmas
Pajėgos
75 divizijos	50 vokiečių divizijų
Nuostoliai
379,000–400,000 aukų	336,000–355,000 aukų

Verdeno mūšis, vykęs 1916 m. vasario 21 d. – gruodžio 18 d., buvo vienas ilgiausių ir kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, įvykęs prie Verdeno miesto Šiaurės Prancūzijoje. Šis mūšis baigėsi sąjungininkų pergale prieš Vokietijos kariuomenę.

Vokiečių puolimas prasidėjo, kai jie smogė prancūzų gynybos linijoms Verdeno sektoriuje. Vokietijos puolimas buvo ne tik strateginė operacija, bet ir psichologinė ataka, nes Prancūzijos karinė vadovybė ir visuomenė laikė Verdeną svarbiu gynybinio pasipriešinimo simboliu. Be to, tai buvo labai svarbi strateginė pozicija, todėl Vokietijos aukštieji karininkai, vadovaujami feldmaršalo Ericho von Falkenhayno tikėjosi, kad intensyvus puolimas Verdeno sektoriuje, kur buvo įtvirtinta stipri prancūzų gynyba, privers patirti daug nuostolių, sukels moralinį nuosmukį ir privers Prancūziją ieškoti taikos.

Mūšio eiga

Verdeno mūšis prasidėjo 1916 m. vasario 21 d., kai vokiečių artilerija pradėjo vieną intensyviausių apšaudymų karo istorijoje. Po masinio bombardavimo vokiečių pajėgos, vadovaujamos Kronprinco Vilhelmo, pradėjo puolimą. Pradiniai vokiečių laimėjimai buvo reikšmingi: jie užemė Douaumont fortą, svarbią prancūzų tvirtovę. Tačiau prancūzai, vadovaujami generolo Filipo Peteno, atkakliai gynėsi.

Prancūzai, nors ir patyrė didelius nuostolius, sugebėjo stabilizuoti frontą. Petenas organizavo efektyvų karių rotacijos mechanizmą ir nuolat tiekė atsargas per vadinamąjį "šventąjį kelią" (Voie Sacrée). Vokiečių pajėgos nesugebėjo pralaužti prancūzų gynybos ir vasaros pabaigoje puolimas išsikvėpė.

Rudenį prancūzai pradėjo kontrpuolimus, kurių metu buvo atkovota didelė dalis prarastų teritorijų, įskaitant svarbias fortifikacijas, tokias kaip Douaumont fortą. 1916 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais prancūzų pajėgos surengė lemiamus puolimus, siekdamos galutinai išstumti vokiečius iš užimtų pozicijų, vokiečių pajėgos buvo priverstos trauktis. Gruodžio 18 d. prancūzai paskelbė pergalę.

Mūšio pasekmės

Verdeno mūšis baigėsi 1916 m. gruodžio 18 d. Prancūzija išsaugojo savo teritoriją, tačiau abi pusės patyrė didžiulius nuostolius. Skaičiuojama, kad prancūzai prarado apie 400,000 karių, vokiečiai apie 350,000.

Verdeno mūšis padidino prancūzų tautinę dvasią. Taip pat jis privertė Vokietiją permąstyti savo karo strategiją ir pereiti prie gynybinių veiksmų. Jis tapo Pirmojo pasaulinio karo beprasmiškų aukų simboliu, parodydamas karo technologijų ir gynybos sistemos efektyvumą, tačiau kartu ir karo siaubą bei didžiules žmogiškąsias netektis.

Šaltiniai

Herwig, H. (2009). The Marne, 1914: The Opening of World War I and the Battle that Changed the World