Ventos mūšis

Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas
Šiaulių-Rygos operacija
Šiaulių mūšis

Papilėnai: po priešo ugnimi vokiečiai forsuoja Ventos upę, 1915 m. pašto atvirukas

Data	1915 m. gegužės 22-birželio 13 d.
Vieta	Bubiai, Bulėnai, Kurtuvėnai
Rezultatas	Nedidelės apimties Vokietijos pergalė

Konflikto šalys

Vokietijos imperija

Rusijos imperija

Vadovai ir kariniai vadai

Kurt von Morgen

Nuostoliai

>13 tūkst. belaisvių (vokiečių teigimu)

Ventos mūšis (vok. Gefecht an der Windau) – 1915 m. gegužės 22 – birželio 13 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) į pietus nuo Šiaulių vykusi Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos karinių pajėgų kautynių serija, Šiaulių mūšio dalis, vienas Pirmojo pasaulinio karo mūšių Rytų fronte.

Kuršėnų mūšyje Dubysą forsavusias Rusijos pajėgas stabdžiusiai 6-ajai kavalerijos divizijai į pagalbą Vokietijos karinė vadovybė permetė 1-ąją atsargos diviziją. Netrukus po kautynių prie Dubysos Vokietijos pajėgų vadas generolas Kurtas fon Morgenas (vok. Kurt von Morgen) gegužės 19 d. nusprendė jas suvienyti ir dislokuoti linijoje Širminiai – Pamockė (apie 6 km ilgio fronto linija).

Rusijos pajėgoms veržiantis į pietvakarius per Kuršėnus, generolas fon Morgenas nusprendė kontratakuoti dešiniuoju sparnu, mišku į šiaurę nuo Beržynės. Gegužės 22 d. naktį, apie 1 val. 30 val. 6-oji kavalerijos divizija kartu su 1-aja atsarga divizija pradėjo puolimą. Po neilgų kautynių Rusijos pajėgos buvo nustumtos į vakarus ir į šiaurę nuo Kuršėnų. Vokiečiai paėmė per 1000 belaisvių ir septynis kulkosvaidžius. Toliau tęsti puolimą vokiečiai nepajėgė, nors suvestinėse nurodoma, kad gegužės 24 d. jie paėmė 2 tūkst. belaisvių.^[1] Gegužės 26 d., Rusijos pajėgos kontratakavo ir atstūmė 6-osios kavalerijos divizijos dešinįjį sparną į liniją Bubių ežeras-Kurtuvėnai-Bulėnai. Rusijos pajėgos judėjo lėtai:

„Laimei, kad mano kolega, (Rusijos) XIX-ajam korpusui vadovavęs generolas, buvo labai atsargus žmogus. Jis įtarė, kad kiekvienas mano pajėgų dalies atsitraukimas buvo spąstai. Jis visada judėjo atsargiai, įsigilino į visas aplinkybes ir puldavo tik po to, kai pilnai išskleidė visas savo pajėgas. Tai laimėjo mums laiko, ir toks buvo mano užduoties tikslas.“^[2]

Gegužės 31 d. „Morgen“ korpusas prie Bajorų (vok. Bajohren) buvo sustiprintas papildomais daliniais – 1-osios atsargos divizijos 72-osios atsargos brigados vado Zanke vadovaujamu būriu, taip pat 18-uoju atsargos pėstininkų pulku, gvardijos šaulių batalionu.

Birželio 1 d. Vokietijos pajėgos surengė nesėkmingą ataką per Ventos-Dubysos kanalą. Kovos tęsėsi ir birželio 3 d.^[3] Birželio 5 d. Rusijos pajėgos taip pat nesėkmingai kontratakavo. Birželio 6 d. pulkininko Groß vadovaujamas 18-asis atsargos pėstininkų pulkas (vok. Reserve-Infanterie-Regiment Nr. 18) įsiveržė į Bubius. Prie šių pajėgų prisijungė pulkininko leitenanto Modrow vadovaujamas 59-asis atsargos pėstininkų pulkas (vok. Reserve-Infanterie-Regiment Nr. 59). Vokiečių šaltiniuose nurodoma, lkad rusai tą dieną šiame fronto ruože neteko 3340 žuvusių.^[4]

Birželio 8 d. vokiečiai užfiksavo Rusijos kariuomenės atsitraukimą. Savo ruožtu vokiečiai sujungė 1-ąją atsargos diviziją ir ir 6-ąją kavalerijos diviziją, į vieną korpusą, pavadintą jos vado Eberhardo fon Šmetovo vok. Eberhardo von Schmettow) vardu. Šis dalinys kovojo prieš Rusijos kariuomenės Usūrų kavalerijos brigados, 4-ąją kavalerijos divizijos ir kazokų divizijos dalinius. Prie jų prisijungė Šiauliuose įsikūręs 3-asis Sibiro armijos korpusas, vadovaujamas generolo leitenanto Trofimovo. Nepaisant to, birželio 12 d. vokiečiai šturmavo ir užėmė Kužius, birželio 13 d. 1-oji atsargos divizija užėmė Kurtuvėnus.^[5]

Lygiagrečiai Rusijos karinė vadovybė stprino savo pajėgas: prie 3-iojo Sibiro armijos korpuso prisijungė iš Kaukazo ir Turkmėnijos perkelti daliniai. Užėmusi Kurtuvėnus 6-oji kavalerijos divizija, spaudžiama pranašesnio priešo, turėjo atsitraukti iki 1-osios atsargos divizijos pozicijų. Vokiečių vadovybė birželio mėn. nesvarstė puolimo tęsimo galimybės. Puolimą vokiečiai atnaujino tik liepos viduryje, platesnio, Šiaulių puolimo kontekste.

„Prie Šiaulių rusams padarėme didelių kruvinų nuostolių ir paėmėme 13 000 belaisvių. Mūsų vyrai atrodė kaip nykštukai šalia aukštų, tvirtų rusų. Tačiau jais buvo galima pasikliauti. 1914-ųjų entuziazmą pakeitė pareigos jausmas.“^[6]

Išnašos

↑ Mai 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 26
↑ Kurt von Morgen: Meiner Truppen Heldenkämpfe. Berlin 1920, p. 70.
↑ Juni 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 3.
↑ Juni 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 5.
↑ Wegner, Stellenbesetzung der Deutschen Heere 1815–1939 p. 184–185.
↑ Kurt von Morgen: Meiner Truppen Heldenkämpfe. Berlin 1920, p. 72.

Literatūra

Illustrierte Geschichte des Weltkrieges 1914/15, The digital State Library of Upper Austria.
Kurt von Morgen: Meiner Truppen Heldenkämpfe. Berlin 1920.
Ein russisches Reiterregiment aufgerieben, Großes Hauptquartier, 22. Mai. 1915.
Mai 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915

[1] Mai 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 26

[2] Kurt von Morgen: Meiner Truppen Heldenkämpfe. Berlin 1920, p. 70.

[3] Juni 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 3.

[4] Juni 1915, Die wichtigsten Ereignisse seit Ausbruch des Krieges : Januar 1915 – Juni 1916 , 1915, p. 5.

[5] Wegner, Stellenbesetzung der Deutschen Heere 1815–1939 p. 184–185.

[6] Kurt von Morgen: Meiner Truppen Heldenkämpfe. Berlin 1920, p. 72.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]