Veneros Gimdytojos šventykla
| Veneros Gimdytojos šventykla | |
|---|---|
| Templum Veneris Genetricis | |
_and_the_Temple_of_Venus_Genetrix,_Imperial_Forums,_Rome_(21101482544).jpg) Cezario forumo griuvėsiai | |
  Veneros Gimdytojos šventykla | |
| Koordinatės | 41°53′39″ š. pl. 12°29′5″ r. ilg. / 41.89417°š. pl. 12.48472°r. ilg. |
| Vieta |  Italija
|
| Regionas | Pietų Europa |
Veneros Gimdytojos šventykla (lot. Templum Veneris Genetricis) – sugriuvusi šventykla Cezario forume Romoje, skirta romėnų deivei Venerai Gimdytojai (lot. Venus Genetrix), laikomai Julijų giminės pradininke. Ją 46 m. pr. m. e. rugsėjo 26 d. deivei pašventino Gajus Julijus Cezaris.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cezario forumas ir Veneros Gimdytojos šventykla galėjo būti suplanuoti jau 54 m. pr. m. e., o jų statyba prasidėjo netrukus po to.[2]
Prieš pat Farsalo mūšį Cezaris pasižadėjo pastatyti šventyklą Venerai Nugalėtojai (lot. Venus Victrix). Tačiau vėliau nusprendė ją skirti Venerai Gimdytojai – Enėjo motinai ir, pagal mitologiją, Julijų giminės pradininkei.[1][2] Šventykla buvo iškilmingai pašventinta 46 m. pr. m. e. rugsėjo 26 d., paskutinę Cezario triumfo dieną.[3] Forumą ir šventyklą galutinai užbaigė Oktavianas.[4]
80 m. šis kompleksas smarkiai nukentėjo per gaisrą. Vėliau šventyklą atstatė imperatorius Domicianas, o 113 m. gegužės 12 d. imperatorius Trajanas ją dar kartą restauravo ir iš naujo pašventino. 283 m. ji vėl sudegė, tačiau buvo atkurta imperatoriaus Diokletiano valdymo laikais. Šiandien matomos trys kolonos priklauso būtent šiam vėlyvajam atstatymui.[1]
Vieta ir struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventykla iš pradžių iškilo Kapitolijaus ir Kvirinalio kalvų papėdėje.[3]
Statinys buvo sumūrytas iš plytų ir apdailintas marmuru. Jo fasadą puošė aštuonios kolonos, tiek pat jų rikiavosi ir šoninėse pastato pusėse. Kolonos išdėstytos arti viena kitos, jų tarpai siekė pusantro skersmens. Lubos – skliautuotos. Šventykloje pritaikyti ir netradiciniai architektūriniai sprendimai, tarp jų – neįprastai aukštas postamentas, ant kurio stovėjo pastatas, bei originalus patekimo į vidų sprendimas.[2]
Į šventyklos vidų buvo galima patekti per šoninius arkinius praėjimus. Siauri laiptai iš abiejų pastato pusių vedė į aikštelę priešais pagrindinį įėjimą, iš kurios platesni laiptai, besitęsiantys per visą fasado plotį, kilo į pagrindinę patalpą.[2] Kaip ir daugelis romėnų šventyklų, ši stovėjo forumo gale, jį supančioje aikštėje.[1]
Puošyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventykloje buvo saugomi įvairūs reikšmingi meno kūriniai ir relikvijos. Tarp jų – skulptoriaus Arkesilajo sukurta Veneros Gimdytojos statula bei Julijaus Cezario atvaizdai. Čia taip pat eksponuoti žymaus graikų tapytojo Timomacho paveikslai, vaizduojantys Ajaksą ir Medėją, šešios raižytų brangakmenių kolekcijos, iš Britanijos atgabenta perlais puošta kirasa bei prieštaringai vertinama auksinė karalienės Kleopatros statula, vaizduojanti ją deivės Izidės pavidalu.[1]
Šventykla buvo pastatyta korintiniu orderiu, kuriam būdingi puošnūs apvadai, kapiteliai ir antablementai. Viena iš puošybos detalių – raižyti delfinai, kriauklės ir trišakiai, simbolizuojantys Venerą ir jūrą.[2]
Prie šventyklos buvo įrengti trys fontanai: vienas fasado centre, o du – prie pastato kampų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Lui-Žozefo Le Loreno spėjamoji iliustracija (1747 m.) -
Pastato planas (architektūriniai elementai pavadinti prancūziškai) -
Vaizdas iš šiaurės rytų -
Antablementas
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Diana E.E. Kleiner. Julius Caesar, Venus Genetrix, and the Forum Iulium (Multimedia Lecture). Yale University. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Grossi, Olindo (1936). „The Forum of Julius Caesar and the Temple of Venus Genetrix“. American Academy in Rome. 13. doi:10.2307/4238590. JSTOR 4238590.
- ↑ 3,0 3,1 Richardson, Lawrence (1992). The New Topographical Dictionary of Ancient Rome. Baltimore: Johns Hopkins University Press. pp. 166–167. ISBN 0801843006.
- ↑ „Temple of Venus Genetrix“. University of Virginia Institute for Advanced Technology in the Humanities. 2008. Suarchyvuotas originalas 2023-09-03. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.