Velkamoji artilerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Velkamoji artilerija (angl. towed artillery; rus. буксируемая артиллерия) – judrioji artilerija, kurios pabūklus ir minosvaidžius gabena vilkikai – automobiliai, specialūs artilerijos vilkikai, traktoriai ir kitos vilkimo priemonės. Tam velkamosios artilerijos pabūklai turi ratus, bet neturi savo variklio. Tik kai kurie velkamieji artilerijos pabūklai turi silpną variklį, kurio dėka pabūklas gali pavažiuoti kelis šimtus metrų į kitą poziciją.

Istoriškai pirmieji artilerijos pabūklai buvo beračiai, juos perveždavo įkeltus į vežimus ir kitais panašiais būdais. Po to pabūklai įgijo ratus ir tapo velkamaisiais. Dalis pabūklų yra visiškai stacionarūs (pvz., fortifikacijoje naudojami kaponiriniai pabūklai), kiti juda kartu su laivu (laivų pabūklai).
XX a. atsirado savaeigiai pabūklai, kuriems vilkikai nebereikalingi – tai savaeigė artilerija.