Veiksmo filmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Veiksmo filmas – filmas, kurio siužete svarbiausią dalį užima veiksmo (gaudynių, muštynių, triukų) scenos. Priešingai nei kariniuose filmuose, veiksmo filmuose iniciatyvos paprastai imasi vienas pagrindinis herojus. Šis žanras susijęs su trilerio ir nuotykių filmo žanrais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas populiariausių veiksmo filmų aktorių Briusas Vilisas
Automobilis, naudotas filme „Greiti ir įsiutę 2

Vakarų kine XX a. 3–4 dešimtmetyje veiksmo filmus išpopuliarino aktoriai Daglas Ferbanksas (Douglas Fairbanks) ir Erolas Flinas (Errol Flynn). Šių filmų veiksmas paprastai vykdavo praeityje. 7–8 dešimtmetyje prasidėjo filmų apie Džeimsą Bondą bumas. Tai buvo šiuolaikinio veiksmo filmo pradžia: „bondiada“ pasižymėjo dinamišku montažu, automobilių gaudynėmis, muštynių scenomis. Bondas taip pat buvo įvairiapusis herojus: savo priešus sugebėdavo nugalėti kad ir aštriu liežuviu.

Pirmųjų šiuolaikinio tipo veiksmo filmų JAV herojais dažnai tapdavo policininkai (filmai „Bullitt“ (1968 m.), „The French Connection“ (1971 m.), „Dirty Harry“ (1971 m.). Pastaruosiuose filmuose bene pirmą kartą pasirodė veiksmo scenos, kuriose kas nors vejamasi automobiliais. Tačiau veiksmo filmai labiausiai iškilo tik 9–10 dešimtmečiuose: tada juos išpopuliarino Arnoldas Švarcenegeris (Arnold Schwarzenegger), Briusas Vilisas (Bruce Willis), Silvesteris Stalonė (Sylvester Stalone) ir kiti. Ypač didelę įtaką padarė 1988 m. filmas „Kietas riešutėlis“ (Die Hard).

Kadangi veiksmo filmams būtinas didelis biudžetas (reikia specialiųjų efektų, kaskadininkų), paprastai tai – Holivudui būdingas žanras, nors saviti veiksmo filmai išsivystė ir Honkonge. Kadangi Honkongo veiksmo filmai radosi iš kovos menų filmų, juose dažnesni pagrindinio herojaus triukai ir kovos, o Holivude daugiau sprogimų, šiuolaikinių technologijų panaudojimo.

Dabartiniuose veiksmo filmuose vakariečiai stengiasi kurti kuo sudėtingesnes kovos scenas. Tam įtaką padarė Honkongo kino sėkmė. Net ir ne azijietiškuose filmuose daugėja kung fu elementų. Galima išskirti filmus, kuriuose vyrauja fizinės, vikrumo reikalaujančios kovos „žmogus su žmogumi“ (pvz., „Matrica“ – The Matrix) ir filmus, kur daugiau sprogimų ir susišaudymų („Mirtinas ginklas“ – Lethal Weapon). Daugumoje veiksmo filmų yra visokių tipų kovų.

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veiksmo drama: tokiuose filmuose veiksmo scenos derinamos su veikėjų psichologinės raidos, išgyvenimų vaizdavimu.
  • Policininkų duetas: du pagrindiniai veikėjai – partneriai policininkai, kartais – policininkas ir nusikaltėlis. Pavyzdžiai: „Piko valanda“ (Rush Hour), „Mirtinas ginklas“, „Tango ir Kešas“ (Tango & Cash).
  • Veiksmo komedija: sujungia veiksmo ir komedijos žanrus.
  • Veiksmo trileris: veiksmo scenos (gaudynės, susišaudymai, sprogimai) derinami su trilerio elementais (netikėti posūkiai, saspensas, rizika). Dauguma filmų apie Džeimsą Bondą priklauso šiam tipui.
  • Vagysčių filmai (caper/heist): veikėjų pagrindinis tikslas yra ką nors pavogti. Pavyzdys: „Oušeno vienuoliktukas“ (Ocean’s 11).
  • Kietas riešutėlis: veiksmo teritorija labai ribota (pastatas, transporto priemonė), ją užgrobę priešo agentai. Šio tipo filmai prasidėjo „Kietu riešutėliu“ su Briusu Vilisu.
  • Mokslinės fantastikos veiksmo filmas: bet kurio tipo filmas gali būti paverstas mokslinės fantastikos filmu. Pavyzdžiai: „Penktasis elementas“ (The Fifth Element), „Matrica“.
  • Veiksmo ir siaubo filmas: veiksmo scenos derinamos su siaubo scenomis. Veikia įvairios pabaisos, robotai. Pavyzdys: „Svetimas 2: Svetimi“ (Aliens).