Vatikano obeliskas
Vatikano obeliskas (arba Šv. Petro aikštės obeliskas) – senovinis egiptietiškas obeliskas, stovintis Šv. Petro aikštėje Vatikane, priešais Šv. Petro baziliką.[1] Tai vienas iš labiausiai atpažįstamų paminklų Vatikane ir turi tiek istorinių, tiek simbolinių reikšmių.
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obeliskas pagamintas iš raudono granito, jo aukštis be pagrindo – apie 25,5 metro, o su pagrindu ir kryžiumi viršūnėje – apie 40 metrų.[2] Obelisko viršūnėje yra bronzinis kryžius, kuriame, kaip manoma, yra saugomos Šventojo Kryžiaus relikvijos.
Skirtingai nuo kitų egiptietiškų obeliskų, Vatikano obeliskas neturi hieroglifų – tai leidžia manyti, kad jis galėjo būti sukurtas arba perdirbtas vėliau, Romos imperijos laikais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vatikano obeliskas iš pradžių buvo pastatytas Heliopolyje senovės Egipte, tikėtina, karaliaus Nencerio laikais (apie 2400 m. pr. m. e.).
Romos imperatorius Kaligula atgabeno obeliską į Romą apie 37 m. ir pastatė jį savo cirke – vadinamajame Kaligulos ir Nerono cirke, kurio vietoje vėliau buvo pastatyta Šv. Petro bazilika. Šioje vietoje, pasak tradicijos, buvo nukankintas apaštalas Petras.[3]
Obeliskas stovėjo toje pačioje vietoje iki 1586 m., kai popiežius Sikstas V pavedė architektui Domenico Fontana perkelti jį į dabartinę vietą Šv. Petro aikštės centre. Tai buvo inžinerinis iššūkis, kurio metu obeliskas buvo pakeltas ir perstatytas be šiuolaikinių mechanizmų.[4]
Simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Perstatytas Šv. Petro aikštėje, obeliskas įgavo krikščionišką simboliką – tapo pergalės prieš pagonybę ženklu. Jis taip pat laikomas tylos liudininku, nes stovėjo šalia vietos, kurioje, kaip manoma, buvo nukryžiuotas apaštalas Petras.