Vat Phra Mahathatas

Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas
วัดพระมหาธาตุวรมหาวิหาร
Šventyklos kompleksas
Valstybė	Tailandas  (Nakhon si Thamaratas)
Religija	budizmas  (theravados)
Tipas	karališkasis vienuolynas (woramahawihan)
Raida
Baigta: XIII a.
Būklė	veikia
Įkūrėjas	Si Thamma Sokaratas
Stilius	Theravados architektūra
Dydis
Aukštis: 10,89 m  Plotas: 5,14 ha m²
Pasaulio paveldo objektas
(angl.) (pranc.): 1761 , 2026
Vikiteka	Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas

Vat Phra Mahathatas (taj. วัดพระมหาธาตุวรมหาวิหาร = Wat Phra Mahathat Woramahawihan) – budistinė šventykla ir vienuolynas esanti pietiniame Tailande, Nakhon Si Thamarato mieste.

2026 m. buvo pripažinta pasaulio paveldu. Tai yra pirmasis kultūrinio pasaulio paveldo objektas pietiniame Tailande.

Šventyklos pavadinimas yra kilęs iš pali kalbos Vara Maha Dhatu Vara Maha Vihara, kas reiškia „Didydis karališkasis vienuolynas su Šventąja didžiąja stupa“. Šis pavadinimas vėliau adaptuotas tajų kalbai. Priskiriama pačių svarbiausių theravados budizmo šventviečių, karališkųjų vienuolynų (woramahawihan), rangui.

Raida

Pagal legendą, šventyklos pirmtakė šioje vietovėje atsirado dar 291 m., kuomet legendiniai princas Thanakumanas ir princesė Hem Chala iš Šri Lankos atgabeno čia Budos dantį ir pastatė nedidelę stupą. Tuo metu šia teritorijas valdė Tambralingos valstybė, vaidinusi svarbų vaidmenį Transmalakinėje prekyboje.

Kai Tambralingos karalius Si Thamma Sokaratas (pali Sri Dhamma Sokaraja) XIII a. įkūrė naująją karalystės sostinę Nakhon Si Thamaratą, senosios šventyklos vietoje jis pastatė naują šventyklą. Ji buvo pastatyta Šrividžajos, tuo metu jūrinėje Pietryčių Azijoje hegemoniją turėjusios valstybės, stiliumi.

Tačiau tuo metu regione stiprėjo Šri Lankos kultūrinė įtaka. Iš jos atvyko misionieriai, kurie atsinešė naują budizmo pakraipą - theravadą. Todėl karalius perstatė šventyklą Šri Lankos stiliumi. Dauguma kitų šventyklos statinių irgi statyti XIII-XIV a. Tarp jų - dengta galerija aplink šventąjį Bodhi medį, kuris laikomas Mahabodhi šventyklos Bodhgajoje augančio medžio atžala.

Kadangi Tambralinga XIII a. išgyveno aukso amžių ir užvaldė dideles teritorijas dab. Malaizijoje ir pietiniame Tailande, greitai šventykla tapo svarbiausiu Theravados budizmo centru visame regione. Apie jos didybę liudija Sukotajaus karalystės įrašai, kuomet ši tajų karalystė nukariavo Tambralingą. Nuo XIV a. čia valdė Ajutajos karalystė.

Nuo 1230 m. šventykloje per vasario pilnatį vyksta tradicinė šventė Hae Pha Khuen That (taj. แห่ผ้าขึ้นธาตุ). Jos metu ilgais baltais, raudonais ir geltonais audiniais Phra Bot apvyniojama pagrindinė stupa.

Architektūra

Šventyklos kompleksas yra stačiakampio plano, užima daugiau nei 5,14 ha plotą ir yra aptvertas mūrinėmis sienomis. Į jį galima patekti pro keturis vartus. Šventykla padalinta į dvi zonas, kas būdinga theravados budistų šventykloms: Buddha-avasa skirta religinėms apeigoms, o Sangha-avasa – gyventi vienuoliams.

Pagrindinė stupa Phra Borommathat yra varpo formos. Jos pagrindą supa 22 skulptūriniai drambliai. Pagrindas yra kvadratinis, su žema mūrine sienele, skirta tikintiesiems eiti aplink pagal laikrodžio rodyklę. Stupa turi skėčio formos smailę iš 52 žiedų, kurią skiria reljefinė einančio Budos atvaizdų eilė. 10,89 metro aukščio smailė padengta aukso folija, sveriančia apie 600 kilogramų, ir nusagstyta brangakmeniais.

Stupą supa dengtas koridorius su daugybe Budos atvaizdų, iš kurių seniausias yra Sukotajaus stiliaus Budos skulptūra, datuojama XIII–XIV a. Tarp pagrindinės stupos ir galerijos taip pat yra 158 mažesnės stupos. Laiptus saugo milžinai jakšai.

Koplyčių vidinėse sienose yra stiuko reljefai, vaizduojantys scenas iš Budos gyvenimo. Šventąjį Bodhi medį supa nedidelė dviaukštė galerija, už kurios - pagrindinis susirinkimų salės patatas. Ji statyta XV-XVI a. Komplekse taip pat yra koplyčia skirta Budos mokiniui Kačajanai, muziejus-lobynas, Budos pėdos šventovė ir kt.

Restauravimo darbai šventykloje buvo vykdomi 1612–1616, 1647, 1732–1758, 1769, 1895–1898, 1914, 1972–1974, 1987, 1994–1995 ir 2009 metais.

• 
  Pagrindinė stupa iš toli
• 
  Mažosios stupos (chedi)
• 
  Šventyklos išorinė siena
• 
  Aikštė prie susirinimų salės
• 
  Koridorius aplink stupą
• 
  Skulptūra viduje
• 
  Budos skulptūros
• 
  Šventė

Susiję pasaulio paveldo objektai

•  Japonija: Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje (1993)
•  Pietų Korėja: Heinsa šventyklos Sūtrų paviljonas, Tripitaka Koreana atspaudų saugykla (1995)
•  Pietų Korėja: Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje (2018)