Vasilijus Perovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
V. Perovo autoportretas, 1870 m.

Vasilijus Perovas (rus. Васи́лий Григо́рьевич Перо́в, 18341882 m.) – vienas žymiausių XIX a. Rusijos tapytojų, geriausiai žinomas rusų buities vaizdais. Taip pat kūrė portretus, religinius ir istorinius paveikslus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasilijus Perovas gimė 1834 m. sausio 2 d. Tobolske (1833 m. gruodžio 21 d. pagal tų laikų Rusijos kalendorių). Jo tėvas buvo baronas Grigorijus Krideneris. V. Perovas buvo nesantuokinis sūnus ir nors tėvai iškart po jo gimimo susituokė, jis neturėjo pilnaverčio šeimos vaiko teisių ir negalėjo naudotis tėvo pavarde. Kitais metas tėvas gavo siuntimą į Archangelską, kur buvo paskirtas prokuroru. Po dvejų metų jis išėjo į atsargą ir persikėlė į Sankt Peterburgą, dar po dvejų metų − į Samaros guberniją pas giminaičius, kur sūnui buvo priskirta Perovo pavardė. 1842 m. šeima persikėlė į Arzamaso apylinkes. V. Perovas mokėsi A. Stupino dailės mokykloje Arzamase, sukūrė pirmą savarankišką kūrinį „Nukryžiavimas“. 1853 m. jis įstojo į Maskvos dailės mokyklą. Mokslų metu jis buvo ne vieną kartą apdovanotas medaliais už pasiekimus, jo kūriniai eksponuoti Maskvoje ir Sankt Peterburge. Jis pradėtas nuo jaunų dienų būti vertinamas P. Fedotovo realistinės žanrinės tapybos tęsėju. 1862 m. laimėjęs aukso medalį, su valstybės rėmimu V. Perovas lankėsi Vokietijoje ir po to apie pusantrų metų praleido Paryžiuje.

1864 m. V. Perovas grįžo iš užsienio į Rusiją, apsistojo Maskvoje. 1865−1871 m. jis intensyviai kūrė buities žanro paveikslus. Šie kūriniai jam buvo sėkmingi, 1866 m. dailininkas priimtas į akademikus. 1870 m. tapo profesoriumi, 1871 m. pradėjo dėstyti Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje ir maždaug tuo metu prisijungė prie „peredvižnikų“, pradėjo tapyti daugiau portretų. Kuo toliau, tuo labiau dailininką masino vis didesnio masto drobės: religiniai ir istoriniai paveikslai. Šios vėlyvosios dailininko didelės kompozicijos laikomos mažiau vykusiomis nei jo žanriniai paveikslai ir portretai. Jis nutapė F. Dostojevskio (1872) ir A. Ostrovskio (1871) portretus. Pačioje gyvenimo pabaigoje dailininkas pradėjo užsiimti literatūra, publikavo žurnaluose keletą apsakymų, atsiminimus. Vasilijus Perovas mirė 1882 m. birželio 10 d. Kuzminkų kaime netoli Maskvos (1882 m. gegužės 29 d. pagal tų laikų Rusijos kalendorių). Palaidotas Donskojaus vienuolyne Maskvoje. Jo geriausiais kūriniais laikomi paveikslai iš 1865−1871 m. laikotarpio: „Trejetas“, „Paskutinė užeiga prie miesto vartų“.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Tretjakovo galerija
  • Дитерихс Л. К. Василий Перов. Его жизнь и художественная деятельность. Директ-Медиа, 2014.