Vasaros sodas (Sankt Peterburgas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parko tvora su Centrinio įėjimo vartais
Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio skulptūra. Į Peterburgą atvežta numalšinus 1794 m. sukilimą

Vasaros sodas (rus. Ле́тний сад) – reprezentacinis miesto parkas Sankt Peterburge (Rusija). Įkurtas caro Petro I iniciatyva ir pastangomis 17041719 m., jame buvo rengiami monarchų šeimos pokyliai su fejerverkais. Rusijos parko architektūros paminklas, populiarus tarp peterburgiečių ir miesto svečių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžius ir krūmus sodino žinomi to meto sodininkai Jean–Baptiste Alexandre Le Blond, Ivanas Matvejevas ir Michailas Zemcovas. Caras Petras I taip pat dalyvavo sodinimo metu. Įrengimui buvo taikomi itin griežti prancūziško parko reikalavimai: griežta simetrija, preciziškas augalų išdėstymas. Ąžuolų ir guobų sodinukai buvo užsakyti užsienyje, tarp medžių pastatytos iš Italijos atgabentos skulptūros, jų būta net 250. Tematika įvairi: mitologiniai, istoriniai ir alegoriniai kūriniai. Vienas iš labiausiai lankomų objektų – už visuomenėje surinktus pinigus 1855 m. atidengtas paminklas pasakėtininkui Ivanui Krylovui. Parke buvo įrengtas pirmasis šalyje fontanas, vandeniu jį aprūpindavo iš Fontankos upės atvestu akviaduku. Šalia pastatytos Ezopo pasakėčių herojus vaizduojančios skulptūros. Tiems, kurie Ezopo neskaitė, Petras I liepė šalia skulptūrų pritvirtinti lenteles su informacija apie kūrinius. Vėliau buvo įrengta ir daugiau fontanų.

Pradžioje parkas funkcionavo kaip carų šeimos vasaros rezidencija, aplankyti jį buvo galima tik su šeimininkų leidimu. Rusijos imperatorienė Jelizaveta sutikdavo įsileisti svečius tik tada, kai pati būdavo parke. Vėliau ji kilnaširdiškai leido ketvirtadieniais kiekvienam tvarkingai apsirengusiam lankytojui pasivaikščioti alėjomis, tačiau netrukus leidimą atšaukė.

Porfyro akmens vaza 2007 m.

17711784 m. Vasaros sodas nuo Nevos upės pusės buvo aptvertas ažūrine tvora su išlietais vartais. Trisdešimt šeši tvoros stulpeliai iškalti iš Karelijos granito. Projektavo ir gamino žinomi menininkai Georgas Friedrichas Veldtenas, Ivanas Fokas, Piotras Jegorovas, Danilas Vunšas. Šiandieną tvoros ornamentai yra naudojamii kaip miesto simbolis.

XIX a. bendrą vaizdą kiek koregavo žinomas architektas Carlo Rossi. 1839 m. Švedijos karalius Karlas XIV imperatoriui Nikolajui I padovanojo įspūdingą vazą iš porfyro akmens, kuri taip pat buvo pastatyta Vasaros sode. 2008 m. žiemą į vidų patekęs vanduo sušalo ir ją suskaldė, vaza nuvirto nuo pjedestalo. Tik po penkių restauracijos metų šį meno kūrinį pavyko vėl atkurti. 2004 m. parkas tapo Rusų muziejaus filialu, 2009-2011 m. skulptūros buvo restauruotos, atkurti aštuoni fontanai, gydomi sergantys medžiai. Sankt Peterburgo Vasaros sodas rusų rašytojų ir poetų buvo daug kartų aprašytas, vaizduotas menininkų kūriniuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]