Varvara Stepanova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Varvara Stepanova
1920s Rodchenko and Stepanova.jpg
Su vyru 1920 m.
Gimė 1894 m. lapkričio 9 d.
Kaunas, Rusijos imperija
Mirė 1958 m. gegužės 20 d. (63 metai)
Maskva, TSRS
Veikla dailininkė

Varvara Stepanova (Fiodorovna, 1894 m. lapkričio 9 d. Kaune – 1958 m. gegužės 20 d. Maskvoje, TSRS) – Lietuvos rusų kilmės TSRS dailininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1894 m. lapkričio 9 d. Kaune, valdininkų šeimoje. 19101913 m. mokėsi Kazanės dailės mokykloje, tačiau jos nebaigė ir išvyko į Maskvą. Nuo 1916 m. V. Stepanova Maskvoje pradėjo gyventi kartu su savo būsimuoju vyru Aleksandru Rodčenko (pora susituokė 1942 m.), su kuriuo mokėsi kartu Kazanės dailės mokykloje. 1915-1917 m. ji dirbo dailininko Konstantino Juono studijoje, lankė Stroganovų dailės mokyklą. Ją rėmė Vasilijus Kandinskis.

1917 m. V. Stepanova pradėjo kurti beobjektinę poeziją, paremtą skiemenų skambėjimo ekspresyvumu. 1918 m. ji paruošė grupę ranka kurtų knygų šių eilių pagrindu. Šias knygas galima laikyti atskirais grafikos kūriniais, artimais futuristinei Olgos Rozanovos ankstesniems darbams, tik V. Stepanova daugiau eksperimentavo.[1] Pavyzdžiai: poemos Zigra Ar ir Gaust Chaba.

1921 m. V. Stepanova dalyvavo garsiojoje „5 x 5 = 25“ abstraktaus meno parodoje Maskvoje ir netrukus tapo reikšminga rusiškojo avangardo figūra. Šliejosi prie konstruktyvistų. Jos paveikslai „Šokančios figūros baltame fone“ (1920 m.), „Dvi figūros“ (1921 m.) ir kiti darbai dabar eksponuojami garsiuose pasaulio muziejuose: Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje, Nacionalinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Thyssen-Bornemisza muziejuje Madride.[2] 1920 − 1930 m. laikotarpiu V. Stepanova bendradarbiavo su įvairių meno žurnalų redakcijomis, ruošė spaudai fotomontažus, koliažus. Taip pat užsiėmė tekstilės dizaino kūryba, 1929 m. už pasiekimus šioje srityje laimėjo prizą Kasdienės tarybinės tekstilės parodoje Tretjakovo galerijoje. Nuo 1922 m. V. Stepanova bendradarbiavo su teatrais, kūrė teatrines dekoracijas, tarp jų − Revoliucijos teatre V. Mejerholdo pastatytai pjesei „Tarelkino mirtis“.[3] 1920 − 1925 m. dėstė Krupskajos socialinio švietimo akademijoje.

Po 1930 m. V. Stepanova buvo vis labiau paveikta TSRS propaguotos meno estetikos, sumišusios su valstybės politikos propaganda, pavyzdžiui, fotokoliažas „Pirmojo penkmečio plano rezultatai“ (1932 m.).[4] Kartu su A. Rodčenko ji apipavidalino TSRS oficiozinius leidinius, pavyzdžiui, žurnalą „TSRS statybose“[5] (leistas 5 kalbomis tarp 1931 ir 1941 m.[6]). 1941 m. V. Stepanova buvo evakuota nuo karo į Permę (tuo metu pavadinimu Molotovas), kur 1942 m. ištekėjo už A. Rodčenko. Po karo toliau dirbo su vyru, pavyzdžiui, fotoalbumai „Mūsų Tėvynės kinematografija“, „5 darbo rezervų metai“ (1945), „25 metai Kazachstano TSR“ (1947), „300 metų Ukrainos susivienijimui su Rusija“ (1953).[7] V. Stepanova mirė 1958 m. gegužės 20 d. Maskvoje, palaidota Novo Donskio kapinėse. Didelė V. Stepanovos ir A. Rodčenko kūrinių kolekcija yra Puškino muziejaus privačių kolekcijų skyriuje Maskvoje.[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Лаврентьев А. Н. Варвара Степанова. – М.: Фонд «Русский авангард», 2009. – 252 с. – (Творцы авангарда). – ISBN 978-5-91566-007-5.
  • Лаврентьев А. Н. Пародия и юмор в работах Степановой // «Амазонки авангарда» / Ответственный редактор Г. Ф. Коваленко; Государственный институт искусствознания Министерства культуры Российской Федерации. – М.: Наука, 2004. – С. 216–225. – ISBN 5-02-010251-2.
  • Родченко Варвара. О Варваре Степановой, её друзьях и жизни // «Амазонки авангарда» / Ответственный редактор Г. Ф. Коваленко; Государственный институт искусствознания Министерства культуры Российской Федерации. – М.: Наука, 2004. – С. 226–232. – ISBN 5-02-010251-2.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]