Varputėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Varputėnai
2010 08 09 Varputėnai05.JPG
Varputėnai nuo kelio iš Juozapavos

Varputėnai
Koordinatės 55°52′52″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.881°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.881; 22.883 (Varputėnai)Koordinatės: 55°52′52″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.881°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.881; 22.883 (Varputėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Kuršėnų kaimiškoji seniūnija
Gyventojų skaičius 228 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka VarputėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Várputėnai
Kilmininkas: Várputėnų
Naudininkas: Várputėnams
Galininkas: Várputėnus
Įnagininkas: Várputėnais
Vietininkas: Várputėnuose

Varputėnaikaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Micaičių, šalia kelio  159  UžventisŠaukėnaiKuršėnai , prie Ventos intako Kesaučio upelio. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia su medine XVIII a. varpine, Varputėnų dvaras, iki 2008 metų veikė Varputėnų pagrindinė mokykla, biblioteka. Varputėnų miške, apie 2,6 km į šiaurę nuo kaimo, stūkso paminkliniai Laumės ir Urkuvėnų akmenys, apie 3 km į pietryčius – Martyno akmuo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varputėnai pradėti minėti 1590 m. Beržėnų valsčiaus, kuriam tada priklausė, aktuose. 1643 m. Varputėnų dvarą iš Erazmo Varpučianskio nusipirko jo žmonos sesers vyras Petras Vaišvila (lenk. Wojszwillo), kuris Varputėnus prijungė prie giminės 1535 m. iš Žygimanto I Senojo gauto Kubiškės ir Skurdutiškės dvarų, kurie ribojosi su Varputėnais. Istoriniuose XVII a.XVIII a. šaltiniuose kaimas vadintas Kubiszki alias Warpuciany, arba Kubiszki arba tik Warpuciany vardu. 1761 m. Gabrielius Vaišvila Varputėnus – Kubiškes pardavė Jelenskiams. 1792 m. Motiejus Jelenskis pastatė medinę Šv. Antano Paduviečio bažnyčią.[2] Iš Jelenskių giminės kilęs archeologas, dailininkas, kraštotyrininkas Tadas Daugirdas. Jelenskytei ištekėjus už Viačeslavo Burbos, Varputėnai 1842 m. perėjo Burbų giminei. 1908 m. per vedybinius ryšius dvaras ir kaimas atiteko Hriškevičiams (Griškevičiams).

Kaime dažnai lankėsi 1863 m. sukilėliai. Žymią vietą kūryboje Varputėnams yra skyręs ir Motiejus Valančius. Jo garsusis knygos „Palangos Juzė“ herojus Varputėnų apylinkėse pabuvojo vestuvėse, susipažino su gyventojų papročiais. Prie Varputėnų Pirmojo pasaulinio karo metais vyko aršios kautynės. 1924 m. po dvaro parceliacijos 350 ha palikta pavyzdiniam ūkiui. 1952-1992 m. kaime veikė Varputėnų tarybinis ūkis, 19922000 m. Varputėnų žemės ūkio bendrovė. 1952 m. įsteigta Varputėnų kaimo biblioteka. [3]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1987 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
50 99 197 275 294 327 317 320 228


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Varputėnų dvaro sodyba ir parkas. Mūsų paveldas
  3. Košinskienė E. Lietuvos TSR bibliotekos.- V., 1979.- D. 2., p.91
  4. VarputėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 692 psl.
  5. Varputėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 464 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Varputėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 470 psl.