Varpotoji glaudenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Phyteuma spicatum
Varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum)
Varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Katilėliniai
(Wikispecies-logo.svg Campanulaceae)
Gentis: Glaudenė
(Wikispecies-logo.svg Phyteuma)
Rūšis: Varpotoji glaudenė
(Wikispecies-logo.svg Phyteuma spicatum)
Binomas
Phyteuma spicatum
L.

Varpotoji glaudenė, arba miškinė glaudenė (lot. Phyteuma spicatum, angl. Spiked rampion, vok. Ährige Teufelskralle, Weiße Teufelskralle) – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos glaudenių (Phyteuma) genties augalas. Liaudyje dar žinomas kaip kiškio ropė, ropunkulas, trukis, vaikdara.

Augalas minimas Plinijaus ir Dioskorido raštuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Tai daugiametis, 20–90 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis stora, verpstiška, siekia iki 50 cm gylį. Stiebas status, briaunotas, be plaukelių, nešakotas, lapuotas. Apatiniai lapai ilgakočiai, širdiškai kiaušiniški, viršutiniai bekočiai, linijiški, visi smailiaviršūniai, karbuotai dantyti.

Iki 100 smulkių žiedų susitelkę tankioje, pailgai kiaušiniškoje, vėliau beveik cilindriškoje, 4–9 cm ilgio varpoje, su linijiškomis, smailiomis pažiedėmis. Pažiedės linijiškos, lygiakraštės, smailios. Taurelė gerokai trumpesnė už vainikėlį, penkianarė, linijiškai lancetiška. Vainikėlis apie 10 mm ilgio, balsvas, gelsvas, rečiau melsvas, skiltelių viršūnės žalsvai gelsvos, žiedui skleidžiantis pradeda nuo pamato skirtis ir linkti į šonus, bet viršūnės išlieka suaugusios į vamzdelį. Turi penkis kuokeliius ir dvi purkas. Liemenėlio viršutinė dalis plaukuota, ilgesnė už vainikėlį.

Pražysta gegužės pabaigoje, žydi visą birželį. Vaisius – rutuliška, apie 5 mm ilgio dėžutė, jos atsiveria dvi šoninės angelės. Sėklos dirvožemyje išlieka daigios iki 1 metų. Jas platina vėjas.

Kartu auga ir sudaro hibridus su kitomis glaudenėmis. Žinomi du hibridai:

  • Phyteuma × adulterinum Wallr. (P. nigrum × P. spicatum)
  • Phyteuma × pyrenaeum Sennen (P. ovatum × P. spicatum)

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varpotoji glaudenė kilusi iš Vidurio Europos, vėliau išplito į Rytų Europą. Randama visoje Lietuvoje, retesnė šiauriniuose rajonuose.

Auga plačialapiuose ir mišriuose miškuose, lapuotynuose, krūmuose, pamiškėse, drėgnokuose, puveninguose dirvožemiuose.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapus galima valgyti kaip salotas. Valgomos ir virtos šaknys. Raštuose minimas kaip afrodiziakas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka