Varšuvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 52°14′42,15″ š. pl. 21°00′52,54″ r. ilg. / 52.23333°š. pl. 21.00000°r. ilg. / 52.23333; 21.00000

Pagrindinis fasadas
Centrinis altorius

Varšuvos Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (lenk. Kościół Niepokalanego Poczęcia Najświętszej Maryi Panny w Warszawie) – Romos katalikų bažnyčia Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Iškilusi centrinėje Krakowskie Przedmieście (liet. Krokuvos Priemiesčio) gatvėje Nr. 62, Varšuvos arkivyskupijos „Caritas“ organizacijos centre. Šis Centras yra vadinamas lot. Res Sacra Miser (liet. Vargšas yra šventas dalykas), kartais tuo vardu yra pavadinama ir pati katalikų šventovė.[1][2] Ši paminklosauginė[3] rektorinė bažnyčia priklauso Šv. Jono Krikštytojo parapijai, Šv. Mišios joje aukojamos lenkų, lietuvių ir armėnų kalbomis; be to, šventovės patalpomis naudojasi anglikonų tikintieji. Lietuviškos pamaldos vyksta sekmadieniais, kas dvi savaitės,[4] o taip pat valstybinių švenčių progomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietoje švedų sugriautų Kazanovskių šeimos rūmų 1663 m. iškilo basųjų karmeličių vienuolyno koplyčia, nuo 1818 m. ją globojo šaritės. Nors pastatas Antrojo pasaulinio karo metu ir nukentėjo, bet po sudegusio stogo konstrukcijomis buvę skliautai, taip pat altorius ir įranga išliko. Pokaryje prasidėjo atstatymo darbai, tad 1949 m. bažnyčia jau galėjo priimti tikinčiuosius.

Miesto valdžios nurodymu 1955 m. bažnyčia turėjo būti nugriauta, bet dėl parapijiečių protestų šis įsakas buvo atšauktas. 1979 m. joje tarnavo žinomas Solidarumo kapelionas Jerzy Popiełuszko. Nuo XX a. pab. bažnyčioje organizuojamos pamaldos įvairiomis kalbomis, 2009 m. joje įkurta armėnų katalikų parapija (aptarnauja kunigas Artūras Avdalianas).[5]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis interjero vaizdas – tai arch. Antonio Corazzi vykdytos pertvarkos iš barokinio stiliaus į klasicizmą rezultatas. Visgi barokinė išorė išliko, dabar itin gerai matoma nuo Vyslos pusės. Vidaus vienanavės patalpos gilumoje iškilęs unikalus barokinis altorius su besikeičiančiais paveikslais, matyt, karmeličių perkeltas iš kitos bažnyčios. Navos pakraščius juosia balkonas su puošniomis grotelėmis. Leopoldo Hartmano 1908 m. gaminti vargonai. Šalia altoriaus dvejos durys su akmeniniais XVII a. apvadais.

Bažnyčios požemiuose įrengta kripta, joje palaidota virš šimto asmenų. Į šias patalpas patekti negalima, paskutinį kartą jose lankytasi XIX a., apie ką byloja užrašas ant sienos.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Grzegorz Kalwarczyk. Przewodnik po parafiach i kościołach Archidiecezji Warszawskiej. Tom 2. Parafie warszawskie – Warszawa: Oficyna Wydawniczo-Poligraficzna „Adam”, 2015, s. 98 ISBN 978-83-7821-118-1
  2. Historia kościoła // church.ocross.net
  3. Rejestr zabytków nieruchomych m. st. Warszawy
  4. Lietuviškų šv. Mišių laikas
  5. Dekret Nr 4877/A/2009

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]