Vandens skaitiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vandens skaitiklis – prietaisas skirtas pratekančiam vandens debitui išmatuoti ir už jį atsiskaityti.

Naudojami įvairūs vandens skaitikliai, kurie skiriasi veikimo principu, konstrukcija, matavimo ribomis bei tikslumu. Kai kurie skaitikliai turi galimybę būti integruoti belaides ar laidines duomenų surinkimo sistemas ir perduoti surinktą informaciją nuotoliniu būdu.  

Bėgant laikui skaitiklių tikslumas mažėja todėl būtina reguliariai atlikti metrologinę patikrą arba keisti skaitiklį.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pjūvis per daugiasrautį vandens skaitiklį

Skaitiklis susideda iš dviejų nepriklausomų dalių:

  • Korpusas (šlapioji dalis) – tai metalinis korpusas, į kurį įdedama sparnuotė, pro kurią teka vanduo.
  • Rodmenys (sausoji dalis) – tai krumpliaračiai, ciferblatas ir hermetiškas dangtelis.

Pagal konstrukciją vandens skaitikliai gali būti:

  • Vienasraučiai
  • Daugiasraučiai
  • Turbininiai
  • Kombinuoti

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitiklių veikimas paremtas vandens srauto tekėjimu pro sparnuotę, kurios sukimosi greitis priklauso nuo pratekančio debito. Besisukdama sparnuotė per magnetinę movą suka krumpliaračius, o šie suka rodykles, pagal kurias, gali būti nustatomas suvartotas vandens kiekis.

Vandens skaitiklio schema (veikimo principas)

Tikslumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitiklio tikslumo kreivė

Pagrindiniai parametrai, nusakantys skaitiklio tikslumą yra šie:[1]

  • Mažiausiasis srautas (Q1) – mažiausias srautas, kuriam tekant vandens skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.
  • Pereinamasis srautas (Q2) – srautas, atitinkantis tarpinę vertę tarp ilgalaikio darbo srauto ir mažiausiojo srauto verčių, kuri srauto sritį padalija į du intervalus „viršutinę sritį“ ir „apatinę sritį“. Kiekvienas iš intervalų turi būdingąją DLP.
  • Ilgalaikio darbo srautas (Q3) – didžiausias srautas, kuriam tekant vandens skaitiklis normaliomis naudojimo sąlygomis, t. y. esant kintančiam arba pastoviam srautui, veikia patenkinamai.
  • Perkrovos srautas (Q4) – didžiausias srautas, kuriam esant skaitiklis trumpą laiką veikia patenkinamai ir nesugenda.

Leidžiamos vandens skaitiklių paklaidos tūrių matavimui, esant srauto vertėms tarp pereinamojo (Q2) (imtinai) ir perkrovos (Q4) srauto, DLP, teigiama arba neigiama, yra lygi:[1]

  • 2 % vandeniui, kurio temperatūra ≤ 30 °C;
  • 3 % vandeniui, kurio temperatūra > 30 °C.

Tūrių matavimo, esant srauto vertėms nuo mažiausiojo (Q1) iki pereinamojo (Q2) (neįskaitant) srauto, DLP, teigiama arba neigiama, esant bet kokiai vandens temperatūrai yra lygi 5 %.

Vandens skaitikliai pagal tikslumą skirstomi į R40, R80, R160 ir R200 klases.

Skaitiklių metrologinės klasės
Klasė R40 R80 R160 R200
Q3 / Q1 0,04 0,02 0,01 0,01
Q2 / Q3 0,1 0,08 0,06 0,015
Tipinės pagrindinių vandens skaitiklių parametrų vertės, kai tikslumo klasė R160
Nominalus DN, m 15 20 25 32
Mažiausias debitas Q1, m³/h 0,015 0,025 0,035 0,06
Nominalus debitas Q2, m³/h 0,0225 0,0375 0,0525 0,09
Nominalus debitas Q3, m³/h 1,5 2,5 3,5 6,0
Maksimalus debitas Q4, m³/h 3,0 5,0 7,0 12,0

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kombinuotas vandens skaitiklis, susidedantis iš turbininio ir vienasraučio skaitiklių

Vienasraučiai vandens skaitikliai dažniausiai naudojami kai vandens suvartojimas yra itin mažas, pvz., butuose.

Daugiasraučiai vandens skaitikliai naudojami didesniam vandens suvartojimui fiksuoti, pavyzdžiui, daugiabučiuose ar administraciniuose pastatuose.

Turbininiai vandens skaitikliai naudojami kai yra didelis vandens suvartojimas, pavyzdžiui gamyklose ar priešgaisrinėse sistemose.

Pastatuose, kur yra didelis vandens poreikio pokytis, siekiant sumažinti matavimo paklaidas, gali būti naudojami kombinuoti skaitikliai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]