Pereiti prie turinio

Vandeninė monažolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Glyceria maxima

Vandeninė monažolė (Glyceria maxima)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Monažolė
( Glyceria)
Rūšis: Vandeninė monažolė
( Glyceria fluitans)

Vandeninė monažolė (Glyceria maxima) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje.

Tai 90–100 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 50–70 cm ilgio, 2 cm pločio. Žiedynas – 20–40 cm ilgio šluotelė.

Auga upių, ežerų pakrantėse, lankose. Lietuvoje dažna Nemuno, Nevėžio užliejamose pievose[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vandeninė monažolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 140-141
Žiedynas